Kultūra

2019.04.03 13:25

Minskas: funkcionalizmo architektūra ir rūmai, statyti rankomis

LRT PLIUS laida „Stop juosta“, LRT.lt2019.04.03 13:25

Kadaise Minskas priklausė LDK, vėliau – ATR, dar vėliau – ir Rusijos imperijai. 1918 m. Minskas trumpam buvo tapęs nepriklausomos Baltarusijos Liaudies Respublikos sostine, o vėliau, kartu su visa liaudies respublika, atiteko Sovietų Sąjungai. Minsko tarpukario modernistinė architektūra ir jos ženklai – LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“, kurios maršrutas nr. 78 – Baltarusija, Minskas.

Architektas Josifas Langbardas ir monumentaliojo stiliaus pradžia

1932 m. tuometės „CK“ direktyvos ragino vietinius architektus remtis istoriniu paveldu – mieste pradėtas vystytis monumentalusis stilius, kurį šiandien priimta vadinti stalinistine architektūra. Pažangą ir galią šlovinančios idėjos padarė įtaką modernistinei architektūrai ne tik Baltarusijoje, bet ir kitose Europos šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje. Žymiausias XX a. Baltarusijos architektas buvo Josifas Langbardas. Vienas didingiausių architekto kūrinių – Nacionalinis Baltarusijos operos ir baleto teatras, kurio vietoje kadaise stovėjo pirmoji miesto mūrinė bažnyčia, o vėliau – vienuolynas.

„J. Langbardas – išskirtinis architektas, kurio kūryba labiausiai atsiskleidė Minske. Čia realizuota didžiausia dalis jo kūrinių. Tai – vyriausybės rūmai, karininkų namai, mokslo akademija. Aplink šiuos pastatus vėliau formavosi miestas“, – teigia operos ir baleto teatro rekonstrukcijos vyriausiasis architektas Anatolijus Šabalinas.

Nacionalinio Baltarusijos operos ir baleto teatro nesėkminga rekonstrukcija

Pirmą, labiau konstruktyvistinį Nacionalinio Baltarusijos Operos ir baleto teatro projektą sukūrė kitas baltarusių architektas – modernistas Georgijus Lavrovas. 1933 m. prasidėjo statybos, tačiau projektas neįtiko tuometinei valdžiai. Tada buvo pakviestas sovietams lojalus architektas – J. Langbardas. Jam liepta radikaliai sumažinti planuojamą pastato tūrį ir, atitinkamai, išlaidas. Po karo architektas J. Langbardas pats vadovavo pastato atstatymui. Velesnės rekonstrukcijos metu, kaip teigia specialistai, buvo iš esmės sugadinta pastato stogo forma. „Vykdant rekonstrukciją atsirado šlaitinis stogas. Žmonės jį praminė „tiubiteika“, – pasakoja A. Šabalinas.

Teatro žiūrovų salė po rekonstrukcijos sumažėjo dvigubai – beliko tik 1200 vietų, bet originalus architekto Bembelio interjeras buvo atstatytas kiek įmanoma kruopščiau. Šiandien virš scenos portalo galima pamatyti net tuometinę sovietinę simboliką. „Nors šie simboliai neatitinka teatro paskirties, juos buvo nuspręsta palikti“, – teigia Baltarusijos operos ir baleto teatro rekonstrukcijos vyriausiasis architektas.

Prie laidos „Stop juosta“ maršruto taip pat jungiasi ir buvusi balerina, o dabar teatro kostiumininkė Natalija Chrabrova. „Turime apie 30 000 kostiumų. Rūbinėje vaikščiojant tarp jų galima lengvai pasiklysti“,  – tikina Natalija.

Vyriausybės rūmus statė rankomis

LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ kūrybinė komanda taip pat aplanko Minsko centrą, tiksliau – vyriausybės rūmus. „Čia architektūra buvo maksimaliai funkcionali, atvira, paprastų geometrinių formų. Ji kontrastavo su senaisiais stiliais, buvo revoliucinės dvasios. Vyriausybės pastatas išskirtinis ne tik savo dydžiu, bet ir tuo, kad jis buvo statomas rankomis, nenaudojant bokštinių kranų ar specialios technikos“, – teigia architektūros istorikas Ilja Jasevič.

Su istoriku, atvykusiu iš Lietuvos – Tomašu Blaščeku ir architektu Jurijumi Taubkinu taip pat keliaujama į seniausią Baltarusijos universitetą (tarpukariu – vienintelį universitetą Sovietų Baltarusijoje) – geografijos fakulteto rūmus, kuriuos 1921 m. suprojektavo architektas Georgijus Lavrovas. Pastato architektas taip pat buvo vadinamas „svajotoju“, kaip ir J. Langbardas, bet, regis, neatlaikė konkurencijos arba neatitiko politinės pažiūros ir turėjo pasitraukti iš Minsko.

Tarpukario Minske – masinis rašytojų naikinimas

Tarpukaris Minske – ne tik statybų, bet ir inteligentijos naikinimo metas. KGB kalėjimuose atsidūrė akademikai, mokytojai ir poetai. Per vieną naktį – 1937 m. spalio 29-ąją buvo sušaudyti 22 rašytojai. Iš 2000 sušaudytų ar ištremtų Baltarusijos inteligentų – kas penktas literatas. Tai – vienintelis istorijoje žinomas tokio masto rašytojų ir jų knygų naikinimas.    

Lietuvoje koncertavęs žymus Baltarusijos baritonas

Laidos pabaigoje – susitikimas su ilgamečiu Nacionalinio Operos ir baleto teatro solistu, garsiu Baltarusijos baritonu Viktoru Ivanovičiumi Skorobogatovu. Baigęs Baltarusijos konservatoriją, Viktoras gavo UNESCO stipendiją ir išvyko studijuoti į Milano „La Scala“ teatrą. Režisierius, Lunaciarskio valstybinės konservatorijos vokalo dėstytojas sukūrė daug įsimintinų vaidmenų net 40 operų. Kameriniame atlikėjo repertuare – 600 dainų, romansų, dažnai atliekamų baltarusių kalba.

Plačiau – laidos įraše. 

Stop juosta Nr. 78 - Baltarusija. Minskas

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt