Didžiausia teatro metų šventė, be abejo – „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai. Po Panevėžio, Klaipėdos, Kauno šiemet šventinė estafetė patikėta Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui. Pirmą kartą. Čia paaiškėjo, kad 2018 metų Lietuvos geriausiu režisieriumi tapo latvis Elmāras Seņkovas (Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Mama Drąsa“), geriausiais aktoriais – Karolina Kontenytė ir Darius Meškauskas. Nominacijų lyderis Oskaro Koršunovo spektaklis „Rusiškas romanas“ liko be nieko.
Neseniai atsinaujinusioje Šiaulių dramos scenoje įteikta 17 profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijų: 16 atminimo ženklų „Auksiniai scenos kryžiai“ ir Boriso Dauguviečio auskaras.
Apdovanoti 2018 metų profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijomis teiktas rekordinis pasiūlymų skaičius – 104. Iš 46 nominacijų tik 10 skirtos nepriklausomiems teatrams ar kūrėjų kolektyvams.
Atsakomybė nemaža, apie tai užsiminė ir Šiaulių dramos teatro vadovas Aurimas Žvinys. Tačiau ir priimti savo namuose visą Lietuvos teatro elitą – smagu, šventiška. Ypač po to, kai ką tik lankęsis „Revizorius“, regis, neužfiksavo jokių pažeidimų.
Vis dėlto teko remtis žmogiškaisiais ištekliais iš šalies. Teatro meno vadovas Paulius Ignatavičius, režisavęs ceremoniją, scenografu pasikvietė Marių Nekrošių, a.a. Eimunto Nekrošiaus sūnų. Renginio scenarijų rašė Mindaugas Nastaravičius, o Dominykas Morkūnas dailino projekcijas. Stengtasi.
Gal ne veltui? Nes būta ko tikėtis – net trims Auksiniams scenos kryžiams nominuoti VŠDT atstovai. Pelnė du – Goda Palekaitė už geriausią scenografiją (spektakliai „The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, ir „Durys“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir Aleksandras Špilevojus už spektaklio „Bagadelnia“ dramaturgiją.
Renginio vedėjas, Šiaulių dramos aktorius Severinas Norgaila, gerai žinomas ir kino mėgėjams iš Raimundo Banionio filmo „Purpurinis rūkas“, iš pradžių papasakojo savo atvykimo į Šiaulius istoriją. Neužtruko. Pasakodamas.
Tada į sceną nusileido nežinomas skraidantis objektas. Niekas išties nežinojo, kas tai, kokia to objekto paskirtis. Tačiau kai pradėjo prieštarauti Severinui, po truputį ėmė aiškėti – objektas moters balsu yra dar viena renginio vedančioji.
Kategorijos „Debiutas/ Jaunasis menininkas“ laimėtoją paskelbė ir apdovanojimą įteikė LR kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Prisiminęs teatro praradimus ir atradimus, jis ištarė Andros Kavaliauskaitės pavardę.
A. Kavaliauskaitė apdovanojimo nesitikėjo, bet apdovanojimas, patikino, – labai svarbu. „Savo spektakliu esame pastebėti, pastebėtas ir mūsų teatras. Spektaklis irgi kalba apie tai, kas labai svarbu: valgymo sutrikimus, kūno kultą ir nemeilę sau. Labai gera patikėti, kad menas jei ir negydo, tačiau gali ištiesti ranką“, – sakė A. Kavaliauskaitė, su Auksiniu kryžiumi grįžtanti į Alytų.
Padėkos premijos, skiriamos už viso gyvenimo nuopelnus teatrui, laureatą skelbė Šiaulių dramos teatro meno vadovas Paulius Ignatavičius. Tai – Vladas Bagdonas, mūsų teatro tapatybė. „Man į Šiaulius liepta važiuoti kaip Dalios Tamulevičiūtės festivalio komisijos pirmininkui. Na, šitaip nedaroma, – kuklinosi laureatas prajuokinęs publiką. – Esu pasimetęs, nes nežinau, ar tai padėka, ar atsisveikinimas. Atseit, padarei, padirbai, jei ką – skambink. Artistai neišeina į pensiją. Nesakau – aš jums dar parodysiu! Bet tikrai su jumis neatsisveikinu.“
Kategorijos „Teatras vaikams ir jaunimui“ laureatą paskelbė Šiaulių dramos teatro aktorius, trupės vedėjas Vladas Baranauskas. Jis ištarė Agnijos Šeiko pavardę.
A. Šeiko teigė, kad į jos ir visos komandos sukurtą spektaklį ateina tokia publika, kuri kitur nebuvo laukiama. Džiaugėsi, kad šokio teatro mėgėjų randasi vis daugiau.
Paskelbti laureatą lėlių ir objektų teatro kategorijoje S. Norgaila kvietė kolegę Liną Bocytę. Auksinį kryžių pelnė spektaklio „Užburtas kalnas“ kūrybinė grupė. Aktorius Andrius Žiurauskas dėkojo savo komandos nariams, žmonėms, kurie prisidėjo prie spektaklio. Ir pasidžiaugė, kad šiandien pirmą kartą pamatė naująjį kultūros ministrą.
Auksinio scenos kryžiaus už dramaturgiją laimėtoją įvardijo Šiaulių dramos teatro aktorius Antanas Venckus. Apdovanojimą pelnė Aleksandras Špilevojus. Šis teigė turįs įgyvendinti misiją. Ir davė žodį senelių namų gyventojams, kurie prisidėjo kuriant spektaklį „Bagadelnia“. Telefoniniame įraše jie linkėjo teatro menininkams sėkmės kūrybos darbuose. „Tik be buteliuko...“ – įspėjo viena senolė.
Kategorijos „Baleto artistas/ šokio atlikėjas“ laimėtoją paskelbė aktorė Danguolė Petraitytė – tai Mantas Daraškevičius. Už jį apdovanojimą atsiėmė Lietuvos nacionalinės operos Baleto trupės vadovė Rūta Butvilienė.
Geriausią praėjusių metų choreografą įvardijo Juozas Bindokas. „Merfio dėsnis teigia, kad daugiau uždirba sėdintieji, o ne stovintieji“, – išmintimi sužibėjo aktorius. Anot jo, norvegų choreografas Jo Stromgrenas tą dėsnį paneigia.
Geriausios operos, operetės ir miuziklo kategorijos laimėtoją paskelbė aktorė Nijolė Mirončikaitė. Laureatė operos režisierė Gintarė Minelgaitė pasidžiaugė išmėginusi jėgas šiuolaikinėje operoje.
Kategorijos „Šviesų dailininkas / vaizdo projekcijų kūrėjas“ laimėtoją paskelbė aktorė Eglė Stanišauskaitė. Juo tapo Vilius Vilutis. Už jį apdovanojimą atsiėmė aktorius Rytis Saladžius.
Geriausią muzikos autorių įvardijo aktorė Nomeda Bėčiūtė. „Jei karaliui patinka muzika, tikėtina, kad jo valdose viskas gerai“, – sakė ji ir apdovanojo vokietį kompozitorių Sveną Helbigą. Laureatas svarstė apdovanojimą tarsi atimąs iš Lietuvos. Jam labai smagu matyti lietuvių kultūros turtingumą. Matyti kaskart, ne vienąkart.
Geriausio scenografo kategorijoje laimėtoją leista skelbti aktoriui Juozui Žibūdai. Šis prisiminė, kaip 1978 metais režisierė Aurelija Ragauskaitė Šiaulių teatre statė „Vasarotojus“. Scenografas ir dailininkas buvo šviesaus atminimo Jurgos Ivanauskaitės tėvas Igoris Ivanovas. Premjeros vakarą pravėrus uždangą salė plyšo ovacijomis. Publika plojo dekoracijoms, scenografui. Šiandien publika plojo Godai Palekaitei.
Paskelbti geriausią dramos nepagrindinio vaidmens atlikėją susijaudinęs Severinas kvietė Šiaulių dramos teatro aktorę Viliją Paleckaitę. Susijaudinęs, nes ir pats tikėjosi apdovanojimo šioje kategorijoje. Deja, kolegė apdovanojimą įteikė jau bene trečią kartą scenoje pasirodžiusiam R. Saladžiui.
„Atlikau praktiką čia bėgiodamas. Apskritai darau malonų darbą, džiaugiuosi kūrybine spektaklio grupe“, – sakė laureatas. Padėkojo norvegiškai režisieriui J. Stromgrenui ir net tolimiems savo protėviams – lietuviškai.
Geriausios nepagrindinio vaidmens atlikėjos vardą ištarti išėjo aktorius Dalius Jančiauskas. To vardo nusipelnė Jovita Jankelaitytė. Jovita dėkojo daugeliui, bet labiausia – savo teatro „tėčiui“ režisieriui Gintarui Varnui. Prisiminė ką tik į amžinybę išėjusį kompozitorių Anatolijų Šenderovą, kuris spektakliui „Getas“ padovanojo savo muziką.
Geriausio dramos teatro aktorių skelbė Inga Norkutė. Skalbė ilgai, niekaip neįvardydama. Pasirodo, tas laimėtojas – Darius Meškauskas. „Tikrai nesitikėjau. Šiemet per daug jau visko prisirinkau. Kai duoda, tai ir atima. Pavojinga. Garbė būti tarp tokių nominantų, nes tai aktoriai, kuriems rūpi aktorystė“, – sakė prizą atsiimdamas D. Meškauskas.
Geriausios aktorės paskelbti išėjo Sigitas Jakubauskas. Geriausia tapo Karolina Kontenytė iš „Kalės vaikų“. Auksiniu kryžiumi ji teigė besidalijanti su savo režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi.
„Darbas su juo, tai, kad dar suspėjau, – pats didžiausias apdovanojimas. Žiūrėdamas paskutinį spektaklį jis mano Lotei pasakė vienintelę pastabą, kad ši buvo labai kapota, jai trūko vientisumo. Dabar į šią pastabą žvelgiu kiek kitaip. Ir linkiu visiems vientisumo, harmonijos“, – kalbėjo K. Kontenytė.
Aktorius Remigijus Vilkaitis savo ir „Jobo knygos“ žodžiais kreipėsi į režisierių E. Nekrošių. Išreiškė tikįs, kad ten, kur režisierius dabar yra, nesijaučia vienas. Palinkėjo ten nesutikti tų, kurių nenorėjo sutikti čia.
D. Meškauskas į sceną žengė dar kartą – įteikti Boriso Dauguviečio auskarą už novatoriškus ir originalius žingsnius teatre. Tam kaip tik turėjo laiko, nebuvo Kinijoje. Nors, kaip pabrėžė – dabar visi joje. Apdovanojimas atiteko Arturui Bumšteinui.
Paskutinį laureatą – geriausią 2018 metų režisierių – įvardijo Šiaulių dramos teatro vadovas Aurimas Žvinys. Nugalėtoju tapo latvis E. Seņkovas.
„Labs vakars“, – pasisveikino jis. Prisipažino nesuprantantis, kodėl jis čia, bet savijauta, esą, nepamirštama. Nes smagu būti įvertintam kitoje šalyje.
Auksinius scenos kryžius už 2018 metų darbus pelnė (tekste paryškinta):
Režisierius
Oskaras Koršunovas (už spektaklio „Rusiškas romanas“ režisūrą, Lietuvos rusų dramos teatras)
Eimuntas Nekrošius (už spektaklio „Kalės vaikai“ režisūrą, Klaipėdos dramos teatras)
Elmāras Seņkovas (už spektaklio „Mama Drąsa“ režisūrą, Klaipėdos dramos teatras)
Padėkos premija
Už indėlį į teatrą ji skirta Vladui Bagdonui
Boriso Dauguviečio auskaras
Už novatoriškus ir originalius žingsnius teatre apdovanotas Arturas Bumšteinas
Dramos aktorė (pagrindinis vaidmuo)
Karolina Kontenytė (už Lotės vaidmenį spektaklyje „Kalės vaikai“, Klaipėdos dramos teatras)
Gabrielė Ladygaitė (už Mari vaidmenį spektaklyje „Mari Kardona“, Kauno miesto kamerinis teatras)
Nelė Savičenko (už Sofjos Tolstajos vaidmenį spektaklyje „Rusiškas romanas“, Lietuvos rusų dramos teatras)
Dramos aktorius (pagrindinis vaidmuo)
Valentinas Masalskis (už tėvo vaidmenį spektaklyje „Autonomija“ ir Marko Rotko vaidmenį spektaklyje „Raudona“, Valstybinis jaunimo teatras)
Darius Meškauskas (už Mamos Drąsos vaidmenį spektaklyje „Mama Drąsa“, Klaipėdos dramos teatras)
Valentin Novopolskij (už vaidmenis spektakliuose „Y: Alisa“, Oskaro Koršunovo teatras, ir „Rusiškas romanas“, Lietuvos rusų dramos teatras)
Dramos aktorė (nepagrindinis vaidmuo)
Jovita Jankelaitytė (už Chajos vaidmenį spektaklyje „Getas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras, teatras „Utopia“)
Viktorija Kuodytė (už vaidmenį spektaklyje ,,Autonomija", Valstybinis jaunimo teatras)
Regina Šaltenytė (už Marijos vaidmenį spektaklyje „Kalės vaikai“, Klaipėdos dramos teatras)
Dramos aktorius (nepagrindinis vaidmuo)
Severinas Norgaila (už vaidmenis spektaklyje „The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras)
Rytis Saladžius (už vaidmenį šokio spektaklyje „Durys“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
Mantas Zemleckas (už Kitelio vaidmenį spektaklyje „Getas“ ir vyro vaidmenį spektaklyje „Keturi“, Nacionalinis Kauno dramos teatras, teatras „Utopia“)
Scenografas(-ė)
Marius Nekrošius, Nadežda Gultiajeva (už scenografiją ir kostiumus spektaklyje „Kalės vaikai“, Klaipėdos dramos teatras)
Goda Palekaitė (už scenografiją spektakliams „The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco!“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, ir „Durys“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
Reinis Suhanovas (už spektaklio „Mama Drąsa“ scenografiją, Klaipėdos dramos teatras)
Kompozitorius
Svenas Helbigas (už muziką šokio ir muzikos spektakliui „Mano Piteris Penas“, Šeiko šokio teatras)
Antanas Jasenka (už muziką šokio spektakliui „Sprendimas“, Kauno šokio teatras „Aura“, ir spektakliui „Rusiškas romanas“, Lietuvos rusų dramos teatras)
Anatolijus Šenderovas (už muziką spektakliui „Getas", Nacionalinis Kauno dramos teatras, teatras „Utopia“)
Šviesų dailininkas / vaizdo projekcijų kūrėjas
Eugenijus Sabaliauskas (už šviesų dizainą spektakliams „Rusiškas romanas“, Rusų dramos teatras, ir „Aklieji“, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras)
Rimas Sakalauskas (už vaizdo projekcijas spektakliui „Mama Drąsa“, Klaipėdos dramos teatras)
Vilius Vilutis (už šviesų dizainą spektaklyje „Durys“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
Opera / operetė / miuziklas
Kamerinės operos „α“ („Alfa“) kūrybinė grupė
Aistė Pilibavičiūtė (už Iljos vaidmenį operoje „Idomenėjas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
Mindaugas Rojus (už Herkaus Manto vaidmenį operoje „Prūsai“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)
Choreografas
Birutė Letukaitė (už šokio spektaklio „Sprendimas“ choreografiją, Kauno šokio teatras „Aura“)
Alban Richard, Agnija Šeiko (už šiuolaikinio šokio spektaklio „Pareiškiu-Brandir“ choreografiją, Šeiko šokio teatras)
Jo Strømgren (už spektaklio „Durys“ choreografiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
Baleto artistas / šokio atlikėjas
Mantas Daraškevičius (už Birbanto vaidmenį balete „Korsaras“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, ir Zorbos vaidmenį balete „Graikas Zorba“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)
Jonas Laucius (už Lankadamo vaidmenį balete „Korsaras“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, ir už Džono vaidmenį balete „Graikas Zorba“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras)
Vilma Pitrinaitė, Mantas Stabačinskas ir Darius Algis Stankevičius (už šokio spektaklio „Somaholidays“ atlikimą)
Nacionalinė dramaturgija
Agnius Jankevičius (už spektaklio „Mari Kardona“ dramaturgiją, Kauno miesto kamerinis teatras)
Aleksandr Špilevoj (už spektaklio „Bagadelnia“ dramaturgiją, Valstybinis Šiaulių dramos teatras)
Spektaklio „Y: Alisa“ kūrybinė grupė (Oskaro Koršunovo teatras)
Debiutas / Jaunasis menininkas
Gildas Aleksa (už spektaklių „Otelas“ ir „Zygfridas“ režisūrą, Teatronas, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras)
Andra Kavaliauskaitė (už socialinį tyrimą ir monospektaklio „SEEN“ sukūrimą, Alytaus miesto teatras)
Antanas Obcarskas (už spektaklio „Voicekas“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
Teatras vaikams ir jaunimui
Eglė Kižaitė (už spektaklius vaikams „Būtybės“, „OP!“, „Vėjai švilpia apie draugystę“ ir „Vėjai švilpia apie mažus atradimus“)
Spektaklio „Riešutų duona“ kūrybinė grupė („Keistuolių teatras“)
Agnija Šeiko (už šokio ir muzikos spektaklį „Mano Piteris Penas“, Šeiko šokio teatras)
Lėlių ir objektų teatras
Spektaklio „Doriano Grėjaus portretas“ kūrybinė grupė (Vilniaus teatras „Lėlė“)
Spektaklio „Sibiro haiku“ kūrybinė grupė („Stalo teatras“)
Spektaklio „Užburtas kalnas“ kūrybinė grupė (Kauno valstybinis lėlių teatras).
Parengė Mindaugas Klusas
