Kultūra

2019.03.29 10:53

Lietuva atsisveikino su kompozitoriumi Anatolijumi Šenderovu

LRT.lt2019.03.29 10:53

Šiandien, kovo 29-ąją, Vilniuje palaidotas kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Anatolijus Šenderovas (1945–2019). Išreikšti paskutinę pagarbą į Sudervės žydų kapines rinkosi kompozitoriaus artimieji, bičiuliai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai, visuomenės veikėjai.

73-ejų A. Šenderovas mirė pirmadienį Jungtinėse Valstijose, Naujajame Džersyje, viešėdamas pas dukrą Žanetą Brandt. Kompozitorius senokai gyveno ir gydėsi JAV. Prieš tai slaugė Vilniuje sunkiai sergančią žmoną aktorę Agnę Gregorauskaitę, o suteikus jai profesionalią priežiūrą, išvyko gydytis pats.

Velionio palaikai šiąnakt iš Frankfurto prie Maino buvo parskraidinti į Vilnių. Oro uoste karstą pasitiko rabinas. A. Šenderovas laidojamas pagal žydų papročius, todėl karstas neatidengiamas. Nuo 10 valandos Sudervės kapinių patalpose vyko atsisveikinimas su velioniu.

Išreikšti liūdesio atėjo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, daugelio kompozitoriaus kūrinių pirmasis atlikėjas violončelininkas Davidas Geringas, dainininkai Judita Leitaitė ir Rafailas Karpis, muzikologas, pianistas Leonidas Melnikas, Nacionalinės operos direktorius Jonas Sakalauskas, ankstesnis jos vadovas Gintautas Kėvišas, kompozitorius Gintaras Sodeika, aktorius Andrius Bialobžeskis, Kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius, perkusininkas Vladimiras Tarasovas. 

11 valandą 30 minučių karstas su velionio palaikais, lydimas rabino, pajudėjo kapo duobės link. Laidotuvių procesija žydų papročiu stabtelėjo septynis kartus. 

Atsisveikinimo kalbą tarė M. Kvietkauskas, L. Melnikas, M. Natalevičius, D. Geringas, A. Žigaitytė-Nekrošienė, dirigentas Donatas Katkus, perkusininkas, šiuolaikinės muzikos atlikėjas Arkadijus Gotesmanas.

Paskui visi susitelkė maldai. Pasigirdo liūdna Dominyko Vyšniausko rankose laikomo hebrajiško rago šofaro melodija. Visų mylimas kompozitorius A. Šenderovas amžino poilsio atgulė į Lietuvos žemę.

„Mes beveik kiekvieną dieną kalbėjo, ypač pastaruoju metu turėjome labai intensyvų kontaktą. Tai yra mylimo žmogaus netektis visiems jo draugams bei visiems muzikams Lietuvoje ir muzikiniame pasaulyje. Jis perėjo į kitą dimensiją, dabar – amžinybėje. Galvojant pagal mano mokytojo Rostropovičiaus nuomonę, kad kompozitoriai yra dievai, o mes turėjome viską daryti, kad pasiektumėm jų lygį, tai jis dabar tarp dievų“, – kalbėjo violončelininkas Davidas Geringas.

„Mes jau labai seniai bendraujame. Skridom 1996 m. į Pietų Afrikos Respubliką, ten dalyvavome didžiulėje konferencijoje ir mūsų klausėsi pats Nelsonas Mandela. Tiek prisiminimo, o kiek jis parašęs nuostabių kūrinių! Jis visą laiką improvizavo, ir šiaip labai mėgo dirbti. Mes su juo pašnekėdavome visokiais klausimais“, – sakė solistė Judita Leitaitė.

„Jis visad juokavo – turėjo puikų humoro jausmą. Bet jo pasisakymai buvo labai reikšmingi, labai tikslūs, lakoniški. Jis visada siekė savo tiesos ir už ją buvo pasirengęs kovoti“, – pasakojo muzikologas prof. Leonidas Melnikas.

„Didelis epizodas – „Dezdemona“, kuri turėjo didelį pasisekimą, kaip šiuolaikinis lietuvių autoriaus kūrinys. Man labai smagu, kad toks gražus periodas mūsų bendrystėje buvo“, – teigė buvęs Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas.

„A. Šenderovo mirtis, išėjimas mums visiems buvo labai netikėtas. Mus vienija dar ir tai, kad buvome Eduardo Balsio mokiniai ir mane asmeniškai būtent Anatolijus, baigusią Konservatoriją 1980 m., tarsi pagavo ir įtraukė. Mes privalome išsikalbėti, privalom išjausti tą atsisveikinimą. Tai šeštadienį Kompozitorių sąjungoje mes mėginsime atsisveikinti su Anatolijumi“, – prisiminė kompozitorė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

„Kalbėdamas su juo telefonu sakiau: tu man visą laiką būsi gyvas, nes esi kompozitorius. O mūsų, žmonių kurie jį mylėjo ir vertino, pareiga – groti, padaryti viską, kad jisai skambėtų ir būtų gyvas su mumis per savo muziką“, – sakė perkusininkas Pavelas Giunteris.

Rusijoje gimęs A. Šenderovas 1967 metais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Lygiagrečiai (1965–1967) kompoziciją studijavo Sankt Peterburgo Nikolajaus Rimskio-Korsakovo valstybinėje konservatorijoje pas prof. Orestą Jevlachovą. 1990 metais stažavo Tel Avivo Samuelio Rubino muzikos akademijoje.

1996 metais apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (Riterio kryžiumi), 2006 metais – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (Karininko kryžiumi). 1997 metų Lietuvos nacionalinės premijos laureatas.

Kompozitorius yra kelių tarptautinių konkursų laureatas: 1993 metais už kūrinį „Der tiefe Brunnen...“ apdovanotas II premija tarptautiniame konkurse Prahoje. 1994 metais už kūrinį „M. K. Čiurlionio eskizai“ – garbės diplomu tarptautiniame Witoldo Lutosławskio kompozicijos konkurse Kilyje (Švedija). 2002 metais už koncertą violončelei ir simfoniniam orkestrui „Concerto in Do“ – Europos kompozitoriaus premija „young.euro.classic“ festivalyje Berlyne.

2005 metais A. Šenderovas laimėjo prizą už geriausią sceninį kūrinį (baletą „Dezdemona“) Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse. 2012 metais tarp šio paties konkurso laureatų taip pat pateko jo Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui Nr. 3. 2008 metais kompozitorius pelnė Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) apdovanojimą. 

A. Šenderovo kūryboje ypatingą vietą užėmė žydų likimo, Vilniaus geto, žydų bendruomenės temos.