Naujienų srautas

Kultūra2019.03.26 18:46

Bičiuliai prisimena Anatolijaus Šenderovo mintis: svarbiausia – ką paliksime kitoms kartoms

Mindaugas Klusas, LRT.lt 2019.03.26 18:46

Nepaprastai draugiškas, atviras, linksmas. Bičiuliai išskiria šiuos charakterio bruožus. O braižas? – vieno motyvo gana, kad pasakytum, kas muzikos autorius. Niekada nepamiršęs savo genties šaknų. Anaip tol – drąsiai iš jų sėmęsis stiprybės, savitumo. Tai – apie Anatolijų Šenderovą. Kompozitorius, nacionalinės premijos laureatas mirė Jungtinėse Valstijose po ligos, eidamas 74 metus.

Balsiškas palikimas

Kompozitorius Algirdas Martinaitis – jiedu su A. Šenderovu buvo E. Balsio mokiniai – prisimena velionį kaip itin mielą žmogų. Ir gyvenime, ir muzikoje. „Šiai buvo ypač atidus. Ko nors pasiklausę, ką nors išgirdę su Anatolijumi būtinai aptardavome“, – LRT.lt teigė kūrėjas.

Kone kaskart susitikę prisimindavo savo mokytoją. „Laikas keičiasi, muzikinė aplinka irgi. O Anatolijus nuolat pabrėždavo: „Ką šis žmogus mums davė, tą ir turėkime, branginkime, tuo ir vadovaukimės“, – bičiulio žodžius prisiminė A. Martinaitis.

Visa A. Šendorovo kūryba ir išsiskyrė tokiu, Algirdo žodžiais tariant, muzikos meilumu. Visi būdavo sužavėti, nesvarbu, kokios formos ar matmenų kūrinys. „Jis nepalikdavo abejingų. Tai ir yra tas balsiškas palikimas: ką rašome – viena, bet reikšmingiausia – ką perduodame kitiems, kitoms kartoms“, – į amžinybę išėjusio bičiulio žodžius persakė A. Martinaitis.

A. Šenderovo kūryboje labai svarbios žydų likimo, Vilniaus geto, žydų bendruomenės temos. Jis yra sukūręs muziką Gintaro Varno spektakliui „Getas“, ji nominuota šių metų „Auksiniam scenos kryžiui“. A. Šenderovo kurtas „Sulamitos giesmes“ yra atlikusi dainininkė Judita Leitaitė.

Retas kuris kompozitorius žydas, pasak A. Martinaičio, savo kūryboje skyrė dėmesio žydiškai tematikai. Anatolijus – priešingai, jos ėmėsi drąsiai. „Tuo jis atvėrė žydų muziką pasauliui. Kiti kūrėjai taip atvirai jos neatskleidė. Manau, šiuo požiūriu A. Šenderovas yra žymus pasauliniu mastu. Tikiuosi, bus dar plačiau išgirstas“, – vylėsi A. Martinaitis.

Izraeli, paklausyk

Robertui Šervenikui velionis yra patikėjęs diriguoti ne vieną premjerinį kūrinį. Nuo tokios premjeros prieš daugiau nei 20 metų ir prasidėjusi jųdviejų draugystė. R. Šervenikui gana netikėtai teko beveik per parą atlikimui parengti A. Šenderovo oratoriją „Šma Israel“ („O Izraeli, klausyk“).

„Po pirmos repeticijos vakare Anatolijus man dar kartą sudainavo, sušoko ir išaiškino tą kūrinį. Jo muzikoje dramaturgija, charakteriai, įvaizdžiai visada buvo itin ryškūs. Juos galėjo papasakoti žodžiais, emocijomis, žvilgsniais. Mane jis taip palaikė, taip vaizdingai perteikė visą reikalingą informaciją – niekada to nepamiršiu!“ – LRT.lt teigė dirigentas.

Po to kūrinio užsimezgė muzikų kūrybinė ir žmogiškoji draugystė. „Savų žmonių Anatolijus niekada neišdavė, globojo, mylėjo ir nuolat buvo šalia. Keista tai sakyti jau būtuoju laiku“, – sielvartavo R. Šervenikas.

Pasak jo, A. Šenderovo muziką lengva atpažinti. Esą, pakanka vos vieno motyvo, kad pasakytum, kas muzikos autorius – gilus ir nepakartojamas.

Paskutinį kartą juodu kalbėjosi telefonu. Gilią naktį. Kompozitorius skambino iš JAV. Kvietė R. Šerveniką diriguoti per jo autorinį koncertą 2020 metų lapkritį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. „Tada Anatolijus jau gydėsi, bet išsiskyrėme be jokių nuogąstavimų apie sveikatą. Ši baisi žinia mane sukrėtė“, – sakė R. Šervenikas.

Nacionalinis turtas. - 2017.10.12  kompozitorius Anatolijus Šenderovas Kompozitorius Anatolijus Šenderovas

Koncertas be autoriaus

„Mes šiomis savaitėmis dar planavome jo autorinį koncertą 2020 metų rudenį, jam būtų sukakę 75-eri ir būtų skambėjusi jo oratorija „Šma Israel“, – BNS pasakojo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

Pasak jos, kiekvienas A. Šenderovo pasirodymas buvo didžiulis muzikinis įvykis, tarsi festivalis, į kurį atvykdavo daugybė jo bičiulių ir atlikėjų iš viso pasaulio.

„Tai vienas ryškiausių šiuolaikinių lietuvių ir litvakų kompozitorių, pasiekęs labai didelį tarptautinį pripažinimą, kadangi jo kūriniai skambėjo labai plačiai Europoje, JAV, jo kūrinius į savo repertuarą įtraukė žymiausi orkestrai, solistai“, – sakė R. Prusevičienė.

Ji pasakojo, jog A. Šenderovo baletas „Dezdemona“ publikos buvo ypač mėgstamas dėl savo emocinės muzikinės kalbos. Jo muzika, pasak filharmonijos vadovės, buvo ekspresyvi, tačiau harmoninga.

„Apskritai pats žmogus buvo itin nuoširdus ir atviras. Visiems, kas su juo bendravome ir draugavome, visi, kas grojo jo muziką, labai mylėjo ir jį patį, ir jo muziką“, – sakė R. Prusevičienė.

Kūrinys liks atminimui

Kalbinamas LRT. lt, velionį kompozitorių ir jo tėvą prisiminė ir ilgametis Čiurlionio kvarteto lyderis violončelininkas Saulius Lipčius. Anatolijaus tėvelis, garsaus Lietuvos kvarteto narys Michailas Šenderovas, buvo pirmasis Sauliaus mokytojas. Jo pamokas tuometėje dešimtmetėje muzikos mokykloje prie Lietuvos valstybinės konservatorijos S. Lipčius pradėjo lankyti šešerių.

Michailo sūnus Anatolijus buvo Sauliaus bendraamžis, gal tik puse metų vyresnis. „Todėl dažnai matydavomės, nes pamokos kartais vykdavo Šenderovų namuose. Arba Anatolijus lankydavosi muzikos mokykloje. Tad mūsų pažintis prasidėjo labai anksti“, – tvirtino S. Lipčius.

Laikas juos buvo truputį išskyręs. Vėl susibėgta tada, kai sulaukęs 67 metų M. Šenderovas mirė. Liko italų meistro dirbdinta jo violončelė – vienas garsiausių instrumentų Lietuvoje. Michailui ji atiteko po jo profesoriaus iš Sankt Peterburgo mirties.

„Anatolijus man pirmajam pasiūlė violončelę įsigyti. Suprantama, kaina buvo nemaža, bet pasiryžau. Skolinausi, pardaviau daug meno vertybių ir nusipirkau. Tuo instrumentu Čiurlionio kvartete griežiau nuo 1987-ųjų iki atsisveikinimo koncerto pernai spalį“, – pasakojo S. Lipčius.

A. Šenderovas siūlydavo kvartetui savo kūrinių – pasiklausyti ir atlikti. Solinių violončelei S. Lipčius atsisakydavęs. „Žinojau, kad visas premjeras Anatolijaus patiki Davidui Geringui. Tikrai nesinorėjo konkuruoti, juolab kad ta konkurencija būtų nelygi, nes Davidas yra solistas, o aš – kvarteto artistas“, – pasakojo garsus violončelininkas.

Jo sūnus gitaristas Saulius S. Lipčius tėvui ryte papasakojo, kad „Baltijos gitarų kvartetui“ liko neseniai A. Šenderovo rašytas kūrinys. „Nespėjau jam to kūrinio grąžinti“, – prisipažinęs sūnus. Ką gi, kada nors jis bus atliktas kompozitoriaus A. Šenderovo atminimui.

Legendos. Kompozitorius Anatolijus Šenderovas

 

 

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi