Jungtinėse Valstijose mirusį kompozitorių Anatolijų Šenderovą prisimena jo kūrybą vertinę žmonės. „Tai buvo pasaulinio lygio kompozitorius“, – teigė muzikologas Viktoras Gerulaitis.
Muzikologę, LRT TELEVIZIJOS laidų vedėją Zitą Kelmickaitę liūdnoji žinia pribloškė. „Mus paliko toks gyvybingas ir gyvenimą mylintis žmogus! Kai mokiausi Klaipėdos Stasio Šimkaus muzikos mokykloje, į ją atvažiavo jaunas kompozicijos dėstytojas. Nedidukas, apvalutis, tikras kūlverstukas. Buvau vienintelė jo klasės studentė. Savo pareigų A. Šenderovas griebėsi su didžiausiu užsidegimu. Jam, kaip jaunam specialistui, uostamiestyje su žmona davė vieno kambario butuką. Mes, auklėtiniai, girdėdavome, kaip Šenderovai gamina valgį, skalbia“, – prisiminimais dalijosi Z. Kelmickaitė.
Dėstytojo liepiama parašiusi preliudą fortepijonui. „Anatolijus buvo kompozitoriaus Eduardo Balsio mokinys. Jis man pažadėjo, kad kai garbusis kūrėjas atvažiuos į Klaipėdą, būtinai turėsiu jam paskambinti savąjį kūrinį. E. Balsys tikrai atvažiavo, turėjau pagroti jam preliudą. Įsivaizduokite, skyrė dėmesio kažkokiai trečiakursei mergičkai! Suprantama, dėstytojo paprašytas. Tas žmogiškas ryšys man visą gyvenimą darė didžiulį įspūdį. Vis prisimindavome su Anatolijumi, kad esu vienintelė jo studentė“, – pasakoja muzikologė.
Anot Z. Kelmickaitės, A. Šenderovas buvo puikus kompozitorius. Didžiavosi žydų tauta, iš kurios yra kilęs. „Darė įspūdį tas savosios tautos girdėjimas – gebėjimas jautriai parodyti jos skausmus ir džiaugsmus. Nemačiau jo pikto, pavydinčio. Tolerantiškasis žmogus, sugebėjęs džiaugtis gyvenimu ir kūryba“, – sakė Z. Kelmickaitė.
Muzikologė Jūratė Katinaitė LRT RADIJUI sako, kad žydų kilmės A. Šenderovas daug dėmesio skyrė hebrajų muzikai.
„A. Šenderovas – vienas produktyviausių lietuvių koncertinės muzikos kompozitorių. Ir vienas iš nedaugelio, kuris gyveno iš kūrybos. Maždaug nuo Sąjūdžio laikų, kai žydų tema galėjo grįžti į visuomenės dėmesį, A. Šenderovas prabilo tokia ypač originalia žydiška kalba. Muzikos ir kūrinių temos, intonacijos, viskas buvo persunkta būtent žydų muzikos tradicija.
Tokie žymūs atlikėjai kaip Judita Leitaitė ar Davidas Geringas buvo tarytum jo muzikos ambasadoriai, kurie atliko jo muziką ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – LRT RADIJUI teigė muzikologė.
Džiazo atlikėjas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas patvirtino, kad A. Šenderovas vasarį buvo grįžęs į Lietuvą, domėjosi, kaip eina jo baleto „Franceska Mann“ kūrimo darbai. Pastatymo choreografiją kuria Edita Stundytė, A. Gotesmanas spektaklyje dalyvauja kaip gyvai grojantis atlikėjas. Trijų vienaveiksmių baletų vakaras Lietuvos nacionalinėje operoje numatytas balandžio 26 dieną. Pasak E. Stundytės, iš A. Šenderovo anksčiau parašytų kompozicijų buvo sukurtas pastatymo garso takelis.
Taip pat skaitykite
„Tai buvo pasaulinio lygio kompozitorius!“ – nelaukęs klausimo, LRT. lt išpyškino muzikologas Viktoras Gerulaitis. Labai rimtai. Ir pakartojo vėl, patikslinęs: „Jis yra vienintelis žydų kompozitorius, kuris hebrajų melosui suteikė tokias galingas formas ir išnešė į pasaulines aukštumas. Tarkime, joks iš Izraelio kilęs kompozitorius nėra nieko panašaus padaręs.“
V. Gerulaitį bičiulio netektis sukrėtė. Kovo pradžioje Klaipėdos koncertų salėje E. Balsio šimtmečio proga buvo griežiamas A. Šenderovo, vieno talentingiausių mokinių, kūrinys „Trio grosso“ (versija fortepijoniniam trio ir kameriniam orkestrui). Kompozitorius skambino iš JAV, teiravosi, kaip pavyko koncertas, ar visi akcentai buvo sudėti. „Jis gi buvo krapštukas“, – paaiškino V. Gerulaitis. Patikino bičiulį (ir dabar LRT.lt skaitytojams prisiekia), kad visi akcentai tada buvo vietoje, o įvykis – didis.
