Kultūra

2019.04.02 15:52

Nomeda ir Gediminas Urbonai: pelkė – ne tik ekosistema, bet ir metafora

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.04.02 15:52

Praėjusiais metais Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovavo eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“. Ši paroda jau spėjo apsilankyti Amerikoje, Kinijoje, Norvegijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Projekto kuratoriai, menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, pelkę atgabeno ir į Kauną. „Per žmonijos istoriją pelkės buvo represuotos, išstumtos o šiandien mes žinome, kad jos – svarbios ekosistemos, galbūt net svarbesnės už miškus. Moksliškai ištirta, kad pelkė tris kartus geriau absorbuoja anglies dvideginį, o tai tik įrodo, kad labai mažai žinome apie jas“, – teigia LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“ kalbintas menininkas, mokslininkas Gedinimas Urbonas.

Pelkės gali išgelbėti nuo klimato kaitos

Ar kada susimąstėte, kad pelkė – ne tik drėgmės perteklius sausumoje, bet ir gyvas organizmas, turintis intelektą? Pelkė gali išgelbėti mus nuo klimato kaitos, potvynių ir net perduoti žinutę. Neuromokslininkas Jonas Kubilius sukūrė delno dydžio prietaisą, į kurį įpylus pelkių vandens sugeneruojamas vaizdas, o jį išspausdinus, turime nuotrauką. Nors sunku patikėti, tačiau paveikslėlyje matomus abstrakčius objektus sukūrė raistuose gyvenančios bakterijos, augalai ir mikroorganizmai. Menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai gautas nuotraukas interpretuoja ir  susieja jas su ateities architektūra.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir studijų centras trumpam virto pelke. Šiose erdvėse galite užuosti iš Čepkelių raisto surinktus kvapus, pasiklausyti grybų bakterijomis veikiančio pelkių radijo ar garsų baublio.

„Norime priartinti žmogaus girdėjimą ir juslinį aparatą prie garsų, kurie nėra pažįstami gyvenant urbanistinėje kasdienėje aplinkoje“, – teigia G. Urbonas. Pasak Nomedos, pelkė – ne tik ekosistema, bet ir metafora: „Mes norėjome į pelkę pažvelgti ne tik kaip į ekosistemą, tačiau kaip ir į metaforą. Bandėme pakeisti minties įprotį.“

Per 80 metų nusausinta ar kitaip paveikta apie 50 proc. Lietuvoje esančių raistų, o 2019-tuosius visas pasaulis mini kaip pelkių ir klimato kaitos metus.

Phil Von monospektaklyje – vienišo vyro transformacija

Ko gero, pirmą kartą „Post“ galerijoje Kaune – pasaulinė premjera. Monospektaklyje – vieno menininko muzika, autorinė daina ir teatralizuotas šokis. Scenoje – parduotuvės vežimėlis, kėdė bei kompozitoriaus sugalvotas instrumentas – „Štampavimo dėžė“, kuris sustiprina pėdų trepsėjimo garsą, atliekant flamenko šokį.

Aktorius, kompozitorius ir šokėjas iš Prancūzijos Philaas Vonas pristato savo auto-portretą „Human Lost & Found“.Tai pasakojimas apie vienišo vyro transformaciją, kurį užvaldo vyriška, moteriška ir net gyvuliška energija. „Tai istorija apie vyrą po vidurio amžiaus krizės. Jis atsigręžia į praeitį ir mato visas nesėkmes, praleistas progas gyvenime“, – pasakoja šokėjas.

„Per visą savo 35 metų karjerą scenoje vienas esu pirmą kartą“, –  teigia Ph. Vonas. Šokio spektaklio „Human Lost & Found“ emociją padėjo kurti legendinis šviesų dailininkas Norvydas Birulis. „Gan dažnai būna, kad spektaklio autorius nežino, kaip tiksliai turi atrodyti šviesos. Būna, kad manęs paprašo sukurti kažką baisaus su vilties spindulėliu – tai turiu padaryti prožektorių kalba“, –  savo darbą apibūdina Norvydas.

Vienas žinomiausių Lietuvoje apšvietėjų jau 40 metų vaikšto su tuo pačiu geltonu lagaminėliu. Na, o kas jame – griežtai saugoma paslaptis. Ar šį kartą Norvydas Birulis bus atviresnis? Atsakymą sužinosite laidoje.

Monospektaklyje susijungia klasikinis flamenko šokis ir elektroninė muzika, kitaip vadinama elektroflamenko. Šį unikalų stilių prieš 30 metų atrado pats Ph. Vonas. Tuomet Londone įkurta teatro muzikos trupė „Von Magnet“ pelnė pripažinimą visoje Europoje. Šalia Katalonijos regiono gimęs menininkas tradicinį ispanų šokį atrado Londone ir judesio subtilybių mokėsi penkiolika metų. Na, o jei sugalvojote mokytis flamenko, jums prireiks obuolio. „Flamenko šokančioms merginoms sakome, kad šios nusiskintų obuolį, jį suvalgytų ir išmestų“, – apie tai, kaip pradėti mokytis šokti flamenko pasakoja Ph. Vonas.

Atlikėjas Ph. Vonas visame pasaulyje žinomas ne tik dėl savitos šokio choreografijos, bet ir dėl elektroninės muzikos, kuri naudojama teatro bei kino filmų garso takeliuose. Per 35 savo kūrybos metus šokėjas ir kompozitorius išleido 14 albumų. Šiais metais Lietuvoje įrašytas naujausias – „Made under clouds”.

Pokalbis 450: Gediminas Urbonas

Skulptoriaus specialybę įgijęs G. Urbonas ir grafikė N. Urbonienė jau dešimtmetį dėsto meno, kultūros ir technologijų programą Masačusetso technologijos institute. Vytauto Didžiojo universitete vizituojantys profesoriai pelnė Lietuvos Nacionalinę kultūros ir meno premiją bei tarptautinį pripažinimą. Menininkų duetas kuria instaliacijas, vaizdo ir socialiai orientuotą meną.

„Kūrybinių nesutarimu su žmona Nomeda pasitaiko dažnai. Mes kartu dirbame turbūt daugiau nei 20 metų – abu esame pakankamai ambicingi, egoistai, vienturčiai. Mes turime kovoti dėl savo vietos, turime diskusijų, nes tik per jas gali kelti klausimus, savo poziciją, egoizmą ir tokiu būdu kurti kolektyvinę praktiką“, – pasiteiravus, ar su žmona ir kūrybos partnere dažnai turi kūrybinių nesutarimų, atsako G. Urbonas.

Paklaustas apie daug diskusijų sukėlusią Vyčio skulptūrą Kaune, Gediminas tikina, kad lietuviai nesugeba suformuoti naujo mąstymo apie tai, kas yra monumentas. „Tai – simptomas to mūsų nesugebėjimo suformuoti naują kalbą, mąstymą apie monumentą. Tiek Gedimino, tiek Mindaugo paminklai yra nelaimių virtinė. Aš labai gerai suprantu ir įvairias grupes, kurios nori pastatyti vieną ar kitą paminklą atminčiai, bet tai nebūtinai turi būti rusiškos akademijos tradicija. Mes turime suvokimą apie dizainą ir dalykus, bet šioje srityje mes elgiamės absoliučiai anachronistiškai“, –  nuomonę apie garsiąją skulptūrą Kaune dėsto pašnekovas.

7 Kauno dienos. Phil Von auto-portreto „Human Lost & Found“ pristatymas