Kultūra

2015.01.23 11:26

L. Pautieniui „Sevilijos kirpėjas“ – proga susitikti su publika

Sausio 28 ir 29 d. Gioachino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“ šmaikštaus Figaro vaidmenį pirmą kartą naujame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatyme dainuos Laimonas Pautienius.

Sausio 28 ir 29 d. Gioachino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“ šmaikštaus Figaro vaidmenį pirmą kartą naujame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatyme dainuos Laimonas Pautienius.

Tarp Vokietijos ir Lietuvos gyvenantis solistas į šio teatro sceną grįžta po keleto metų pertraukos, tačiau šios pauzės perdėm nesureikšmina. O labiausiai, sakosi, laukia susitikimo su teatro publika.

– Gyvenate tarp Lietuvos ir Vokietijos?

– Gyvenu lėktuvuose. (juokiasi)

– Vis dėlto kaip jums ten, Vokietijoje, sekasi? Kaip nuolatinis trupės narys svetur dainuojate jau nuo 2009 m.

– Esu labai patenkintas tiek dainuojamu repertuaru, tiek darbo sąlygomis. Puikus draugiškas kolektyvas, tarptautinė trupė. Vokiečių dainininkų joje nedaug, tad net nespėjau išmokti vokiečių kalbos, nes visose repeticijose bendraujama angliškai.

Teatras didelis – trupėje virš 50 dainininkų ir gal kita tiek yra kviestinių solistų. Per sezoną pastatoma maždaug aštuonios didelės premjeros. Užimtumas nemažas – dainuoju 20–30 spektaklių per sezoną, o pernai pavaduojant kolegas teko net keturiasdešimt spektaklių.

– Ką dainuojate, kokias partijas?

– Praeitą sezoną dalyvavau dviejuose naujuose pastatymuose: „Traviatoje“ kūriau Žermono vaidmenį, „Verteryje“ – Alberto. Iš senesnių pastatymų dainuoju Grafą „Figaro vedybose“, Don Žuaną, Figarą „Sevilijos kirpėjuje“, Oneginą, Šarplesą „Madam Baterflai“, Fordą „Falstafe“ ir kt. Atlieku ir baroko operas – dabartiniame mano repertuare yra Georgo Friedricho Händelio „Julius Cezaris“ (dainuoju Achilą), o pirmus sezonus dalyvavau dviejose Jeano Philippe’o Rameau operose. Viena jų „Les Paladins“ įrašyta į kompaktinį diską, nes tai buvo jos pirmas atlikimas Vokietijoje.

Šis sezonas man yra laisvesnis, tad galiu labiau įsitraukti į spektaklius Lietuvoje. Pernai vien „Traviatą“ Vokietijoje teko dainuoti devynioliką kartų, tai šį sezoną teatras leido truputį pailsėti. Nežinau, gal jie saugo balsus; man tai proga mokytis naujų partijų.