Kultūra

2019.03.19 14:21

Auksiniai scenos kryžiai: kas nominuoti ir kas lyderiauja šiais metais?

Adomas Zubė, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt2019.03.19 14:21

Praėjusią savaitę paskelbti pagrindinių Lietuvos teatro apdovanojimų Auksinių scenos kryžių nominantai. Tarp daugiausiai nominuotų spektaklių – Oskaro Koršunovo „Rusiškas romanas“, Eimunto Nekrošiaus „Kalės vaikai“, Elmars Senkovs „Mama Drąsa“ ir Jo Strømgren „Durys“.

Daugiausiai nominacijų – 5 – susižėrė Oskaro Koršunovo „Rusiškas romanas“, pagal Mariaus Ivaškevičiaus dramaturgiją pastatytas Lietuvos rusų dramos teatre ir rodomas rusų kalba su lietuviškais subtitrais. „Rusiškas romanas“ pasakoja rusų ir pasaulio literatūros klasiko Levo Tolstojaus gausios šeimos peripetijas ir rašytojo paskutinius gyvenimo mėnesius. Dramos centre – klasiko žmona Sofja Andrejevna (akt. Nelė Savičenko), jos dramatiškas likimas, tapus pasaulinio masto genijaus žmona.

„Rusiškas romanas“ nominuotas geriausio režisieriaus, geriausio pagrindinio vaidmens (Nelė Savičenko, Valentin Novopolskij), kompozitoriaus (Antanas Jasenka) ir šviesų dailininko (Eugenijus Sabaliauskas) kategorijoms.

Teatrologės Aušros Kaminskaitės teigimu, Auksiniai scenos kryžiai šiemet pagrindinėse nominacijoje įvertino gana tradicinius kūrėjus. Daugiau dėmesio sulaukė didieji meistrai: a. a. Eimuntas Nekrošius ir jo spektaklis „Kalės vaikai“, kuris „iš principo yra pakankamai tradicinis jo darbo kontekste“. Taip pat Oskaras Koršunovas, kurio „Rusiškas romanas“ „nėra toks tradicinis jo kontekste“. Tačiau pamatyta ir kitokių darbų: „Smagu, kad apskritai daugumoje nominacijų visi trys žmonės arba komandos yra gana skirtingi. Labai džiugina, kad nėra iš principo šaudoma į kažkokius vienus vartus pagal vieną skonį“, – sakė Kaminskaitė.

Tačiau visi trys pagrindinėje, geriausio režisieriaus, nominacijoje besivaržantys spektakliai sukurti valstybiniuose teatruose. Jau ne pirmus metus pastebima, kad nepriklausomi teatro kūrėjai lieka nuošalyje ir gauna daug mažiau nominacijų nei valstybiniai. Šiemet iš 46 nominacijų tik 10 yra skirtos nepriklausomiems teatrams ar kūrėjų kolektyvams.

Prieš dvejus metus, 2017 m., prieš Auksinių scenos kryžių įteikimo ceremoniją Klaipėdoje organizuota protesto akcija „Dedu Kryžių ant scenos kryžių“, kurios metu Apeirono teatro kūrėjai ragino atsižvelgti į tai, kad nepriklausomi teatrai Kultūros ministerijos teikiamuose apdovanojimuose nepelnytai pamirštami. Aušra Kaminskaitė sako, kad tokia problema tikrai yra, tačiau dėl to nebūtinai kalta tik vertinimo komisija.

„Galvodama apie šių metų spektaklius supratau, kad aš nei vieno nevalstybinio arba ne savivaldybės teatro spektaklio neįvardinčiau kaip išties stipresnio negu dauguma to, kas įvardinta nominacijose. Visų pirma tai piniginis klausimas. Nepriklausomi kūrėjai, kurie daro tai, kas jiems iš tikrųjų yra įdomu, negali tuo užsiimti nuolat, nes negauna nuolatinės algos. Jie turi užsiimti daugybe  veiklų, todėl jiems darbas [teatre] gaunasi priešokiais. Kad ir kiek jie sielos ar širdies į tai įdėtų, yra labai daug buitinių problemų. Aš manau, kad būtent dėl jų tie spektakliai ir neišauga“, – svarstė A. Kaminskaitė.

Kaip praneša Kultūros ministerija, premijoms už  2018 m. darbus šįkart pateiktas rekordinis pasiūlymų skaičius – 104. Visus juos vertino kultūros ministro įsakymu sudaryta komisija: teatrologė Margarita Alper, dramaturgė ir teatro kritikė Goda Dapšytė, teatrologė Lina Klusaitė, muzikologė Rasa Murauskaitė, teatrologas Martynas Petrikas, scenografė Jūratė Račinskatė, teatro kritikė ir dramaturgė Ingrida Ragelskienė, menotyrininkas, šokio istorikas ir kritikas Helmutas Šabasevičius ir aktorius Remigijus Vilkaitis.

Šiemet net 14 nominacijų skirta Klaipėdos kūrėjams. Pagrindinėje – metų režisieriaus – kategorijoje  2 iš 3 nominuotų spektaklių sukurti Klaipėdos dramos teatre. Apdovanojimuose daugiausiai (8) nominacijos skirtos Klaipėdos dramos teatro spektakliams (E. Nekrošiaus „Kalės vaikai“ ir E. Seņkovs „Mama Drąsa“).  „Tai, ką Klaipėda šiais metais rodė, yra tikrai be galo kokybiški darbai. Tarkim, „Mama Drąsa“– yra apskritai išskirtinis Lietuvos teatro kontekste“, – sakė Kaminskaitė.

Po 3 nominacijas gavo Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir Klaipėdoje kuriantis Šeiko šokio teatras. „Mane labai nudžiugino, kad Šeiko šokio teatras šį kartą nemažai pastebėtas ir ne vien tik šokio nominacijose. Labai džiugu, kad šokis apskritai po truputį įeina į bendrą teatro sampratą. Aišku, tai ne pirmas kartas, bet vis dėlto tai vienas iš nedaugelio kartų, kai šokio spektaklis yra laikomas komisijos tokio pat aukšto lygio kaip ir kai kurie kiti vaikams skirti dramos teatro spektakliai“, – vertino teatrologė.

Nepamiršti ir kiti miestai: nominuoti Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus teatrų spektakliai. Pasak teatrologės, tai rodo, aktyvią kūrėjų apytaką, jie nebebijo palikti sostinės ir kurti mažesniuose miestuose.

Pastebėti ir jaunieji kūrėjai. Teatrologės teigimu, puiku, kad įvairiose nominacijose matyti tiek jaunų, tiek įsitvirtinusių kūrėjų. „Tai yra pats geriausias paskatinimas jauniems žmonėms: atsidurti tose pačiose  gretose su tokiais žmonėmis kaip, tarkim, Nelė Savičenko“, – džiaugėsi Kaminskaitė.

Tačiau Auksinių scenos kryžių formatą teatrologė vadina „klaikiai senu“. Nominantai skirstomi pagal profesijas, o tai susiaurina teatro kūrėjo apibrėžimą iki vienos srities: jeigu esi apšvietėjas, tai tik apšvietinėji, nors teatre profesijos vis labiau takios – apšvietėjas šiandien gali būti ir režisierius, ir aktorius, ir dramaturgas. Jos manymu, kūrėjai, nominuoti „Jaunojo menininko“ prizui, iš tiesų pagerbti už „labai skirtingus dalykus“: už tai, kad atvėrė naują teatro kalbą ar išnešė teatrą ten, kur jis galbūt nebuvęs Lietuvoje, už socialines temas teatre, arba už tai, kad kuria mažuose miestuose.

„Įvardydami nominacijas teatriniais terminais, labai nuskriaudžiame teatralus, kurie galėtų suprasti tikrąją reikšmę ir svarbą savo darbų, ir lygiai taip pat publiką, kuri galėtų pamatyti, kokį iš tikrųjų svarbų vaidmenį atlieka teatro kūrėjai“, – svarstė teatrologė A. Kaminskaitė.

Lietuvos teatro kūrėjai bus apdovanoti 16 Auksinių scenos kryžių taip pat Boriso Dauguviečio auskaru. Apdovanojimai  įteikti kovo 29 d. Šiaulių dramos teatre. Padėkos premijos ir Boriso Dauguviečio auskaro laureatai bus paskelbti renginio metu.

Laidą „Kultūros savaitė“ galite rasti LRT mediatekoje.