Kultūra

2019.03.16 15:20

Valdovų rūmų muziejuje – išskirtinė paroda apie Simoną Daukantą

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.03.16 15:20

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda apie Simoną Daukantą. Muziejus kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu siekia priminti iškilų XIX amžiaus žmogų, kuris pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuviškai ir vėliau pats pateko į lietuvių kultūros ir literatūros istorijos puslapius.

Valdovų rūmų muziejus, kuriame dar neseniai veikė poetui Adomui Mickevičiui skirta paroda, parengė ekspoziciją apie A. Mickevičiaus kurso draugą, rašytoją, istoriką S. Daukantą. Koks jis buvo žmogus, kūrėjas – jo gyvenimo faktus ir atminimą atskleidžia daugiau nei 110 eksponatų. 

„Mes pateikiame S. Daukanto biografiją per tam tikras stoteles, per vietoves, kuriose jis gyveno, tai Kalviai, kaip jo kilmės vieta, studijų vieta. Vėliau Ryga, Peterburgas, Papilė, kaip viena iš paskutinių vietų, kur jis praleido jau gyvendamas Lietuvoje“, – pasakoja parodos kuratorė Gintarė Džiaugytė.

Archyvuose yra išlikęs net pradinės mokyklos dokumentas, kuriame kaip itin kruopštus ir gražiai rašantis mokinys išskiriamas S. Daukantas. Ne mažiau įdomus ir S. Daukanto genealoginis medis, liudijantis bajorišką kilmę. Iš tikrųjų būsimasis istorikas gimė ir augo valstiečių šeimoje, o padirbto kilmės dokumento reikėjo studijoms universitete.  

Ekspozicijoje ir paties S. Daukanto sumeistrauta kėdutė ir lagaminas, kuriame veždavosi knygas, ir daugybė Lietuvos istorijai reikšmingų rankraščių, eksponuojamos svarbios citatos, pavyzdžiui, kur pirmą kartą S. Daukantas paminėjo žodį valstybė.

„S. Daukanto palikimas yra nepaprastai unikalus dėl to, kad jis, būdamas gyvas, išleido nedidelę dalį savo padaryto darbo. Vėliau mes galėjome tai prarasti, nes iš rankų į rankas per tris kartas keliavo rankraščiai iki tol, kol S. Daukanto sesers anūkas juos perdavė Lietuvių mokslo draugijai“, – pasakoja parodos iniciatorė Aušra Martišiūtė – Linartienė.

Parodoje – rankraščiai tokių veikalų kaip „Būdas senovės kalnėnų ir žemaičių“, „Istorija žemaitiška“, patarimai ūkininkams, kaip auginti taboką, medžius, rūpintis bitėmis. Eksponatai surinkti iš 17 institucijų. Parodą papildo meno kūriniai, sukurti ir skirti S. Daukantui per 200 metų. 

Šiais metais minimos S. Daukanto 155-osios mirties metinės.