Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre pristatyta Lenkijos instituto Vilniuje išleista knyga „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“. Tai dviejų lenkų – istorikės ir žurnalistės Ilonos Lewandowskos bei fotografo Bartošo Fratzako darbas – knygoje pasakojama keliolika žydų gelbėjimo istorijų, o nuotraukose užfiksuotos gelbėtojų šeimos, išsigelbėję, taip pat nykstantys žydų gyvenimo Lietuvoje pėdsakai.
Knygos „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“ pristatymą pradėjo aktorė Jovita Jankelaitytė atlikdama Vilniaus geto dainą „Vilniau“ jidiš kalba.
Knygos apie Vilniaus krašto lenkus, per Antrąjį pasaulinį karą padėjusius išgyventi žydams, iniciatorius – Lenkijos institutas Vilniuje. Jo direktorius sako, kad šioje knygoje – tik nedidelė dalis istorijų, tačiau jos siekis – nepamiršti didvyriškų žmonių poelgių ir jų vardų.
„Pasaulio tautų teisuolių sąraše, kurį sudaro Yad Vashem institutas Jeruzalėje, yra beveik 7 tūkst. lenkų, taigi tai – ¼ visų pagerbtų šiuo titulu. Lenkų galime rasti ir Baltarusijos, Ukrainos ar Lietuvos sąrašuose. Tai mus paskatino susidomėti, kad tiek daug lenkų paskyrė savo gyvenimus žydų gelbėjimui. Kita vertus, mums tai ir didelė atsakomybė siekiant, kad šių didvyrių pavardės būtų išsaugotos jaunajai kartai“, – kalbėjo Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcynas Lapcinskis.
Knygą sudarė istorikė ir žurnalistė I. Lewandowska, lenkė, kelerius metus gyvenanti Vilniuje. Knygos pagrindas – pokalbiai. Pirmoje knygos dalyje – interviu su Holokaustą tyrinėjančiais mokslininkais ir žmonėmis besirūpinančiais atminties apie žydų gelbėtojus išsaugojimu. Antroje dalyje – šeimų istorijos. Ištyrinėjusi prieinamus šaltinius ir dokumentus, po pokalbių su išgelbėtaisiais ir Teisuolių šeimomis, autorė atrinko 11 šeimų ir 1 kolektyvinio herojaus – Katalikų bažnyčios –istorijas.
„Norėjau atrinkti tokius pasakojimus, kurie geriausiai atskleistų skirtingus tos pagalbos aspektus, tačiau nutikdavo ir taip, kad tiesiog sutikdavau žmogų, kuris papasakodavo įdomią istoriją. Tačiau būdavo ir tokių atvejų, kai istorija labai įdomi, tačiau jau nebėra kam apie tai papasakoti, ryšiai nutrūkę, likusi tik informacija apie suteiktą pagalbą“, – sakė knygos sudarytoja.
Viena knygos dalyvių – pasakoja, prisimenanti, kai ją, devynmetę, drauge su broliu mama pasikvietė pokalbiui apie tai, kad namuose bus slepiami žydai. Visi žydai slėpti jos mamos namuose išgyveno. Mama Janina Stružanowska po mirties prieš kelerius metus apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
„Pasodino mus su broliu prie stalo, per langą parodė duobę, ir pasakė, kad čia slėpsis tie, kuriems gręsia mirtis, ir apie tai niekam negalima pasakyti ir su svetimais nekalbėkit, tie žmonės, kurie norės sužinot, moka ištraukti“, – pasakojo žydų gelbėtojos dukra Hanna Stružanowska-Balsienė.
Dvikalbė knyga „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“ išleista 555 egzempliorių tiražu. Ji bus dalijama nemokamai Lenkijos instituto renginiuose, taip pat bus padovanota bibliotekoms, knygą galima parsisiųsti ir instituto puslapyje, greitai jos variantas pasirodys ir elektroninėms skaityklėms.
