Kultūra

2019.03.16 17:30

Architektas Audrys Karalius: Kauno klinikoms reikia rimtos chirurgijos

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.03.16 17:30

„Tamsią naktį tik vietinis žmogus žino, kaip ir per kur patekti į Kauno klinikas. Civilizuotų nuorodų nėra, nežinai, kur įėjimas, – jokios vizualinės logistikos. Daktarai kaip niekas kitas turėtų suprasti, kad dabar jie žaidžia su tepaliukais ir mostelėmis, o klinikoms reikia rimtos chirurgijos“, – automobilių pastatymo situaciją LSMUL Kauno klinikų teritorijoje LRT PLIU laidoje „7 Kauno dienos“ komentuoja architektas Audrys Karalius.

Automobilių statymo subtilybės Kauno klinikų teritorijoje

Eksperimentas: per kiek laiko pavyks pasistatyti automobilį prie didžiausių Lietuvoje Kauno klinikų? Eilės čia prasideda neišlipus iš transporto priemonės. Vieną po kito automobilius išsirikiavę vairuotojai laukia, kol atsilaisvins stovėjimo vieta aikštelėje. LRT PLIUS laidos „7 Kauno dienos“ komanda taip pat ieško vietos automobiliui aplinkui klinikas, tačiau panašu, kad čia vargsta visi – ne tik atvykstantys vairuotojai, bet ir vietos gyventojai.

Panašu, kad šiandien patogiausias būdas pasiekti Kauno klinikas – pėsčiomis. Na, o jeigu jus kamuoja rimta liga, nepamirškite susirasti vairuotojo. Taip pat nepamirškite ir kompaso, nes visoje Kauno klinikų teritorijoje – net 17 pastatų.

Prieš daugiau nei 80 metų Kauno klinikas projektavo architektai iš Prancūzijos – Urbainas Cassanas, jo padėjėjas Elie Ouchanoffas ir lietuvis architektas Feliksas Bielinskis. Tai buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje, kainavęs maždaug 14 mln. litų. Visi šeši tuometiniai pastatai buvo sujungti 1 kilometro ilgio požeminiais tuneliais.

„Klinikos atsirado laukuose, tuomet nebuvo didelių rajonų, daugiabučių, tokių automobilių srautų. Nebuvo suplanuota tiek daug transporto stovėjimo vietų, kiek jų reikia dabar“, – teigia LSMUL Kauno klinikų direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Povilas Ruginis.

Architektas A. Karalius pasakoja, kad klinikų pradžia buvo modernus ir išskirtinis Europoje projektas: „Jo struktūra buvo labai aiški – ir funkciškai patogi, ir architektūriškai graži, su atskirų blokų išdėstymu. Bėdos prasidėjo tarybiniais laikais, kai klinikos pradėjo plėstis lopant korpusą prie korpuso – visas tas chaosas pasiekė mūsų laikus chaotišku pavidalu“, – pasakoja architektas Audrys Karalius.

Šiandien vienu metu Kauno klinikose apsilanko apie 10 000 žmonių. Šioje, beveik 40 hektarų teritorijoje, yra vos viena automobilių stovėjimo aikštelė. Planuojama, kad ateityje atsiras dar trys. „Planuojame vieną automobilių stovėjimo erdvę ties Sukilėlių prospektu, planuose ir kelios vietos dabartinėje pacientų ir lankytojų aikštelėje“, – ateities perspektyvas komentuoja P. Ruginis. 

Dviejų skirtingų polių susitikimas – meno eksperimentas „Newborn“

„Post“ galerijoje Kaune atgijo grafiko Stasio Krasausko darbai. Susipažinkite su meno eksperimentu „Newborn“ – elektroakustiniu baletu, jungiančiu šokį, džiazą, elektroninę muziką bei vaizdo projekcijas. Taip keturi skirtingų sričių profesionalai prikelia S. Krasausko darbus. Projekto pavadinimas reiškia ne tik naujai užgimusią komandą, bet ir iš meilės istorijos atsiradusį meno kūrinį.

„S. Krasausko darbuose ieškome moters ir vyro susijungimo, jų emocijų. Šio kūrėjo darbuose puikiai vaizduojama susijungusių žmonių simetrija“, – pasakoja džiazo atlikėjas Matas Samulionis.

Dailininkas S. Krasauskas atpažįstamas iš baltos, plonytės linijos, nugulančios juodame fone. Tai grožio ir harmonijos sintezė. Nors menininkas kūrė sovietmečiu, jis nepasidavė tarybinei ideologijai, todėl ilgai nebuvo pripažintas. Grafikui ypač gerai sekėsi vaizduoti žmogaus kūną ir judesį. Taip gimė jo iliustracijų ciklai – Moters gimimas, Amžinai gyvi ar Giesmių giesmė, įkvėpusi Elektroakustinį baletą „Newborn“, kur vyro ir moters kūnai vaizduojami stilizuotai, pagal senovės Egipto dailės kanonus ar graikų vazų tapybą.

Šio projekto sumanytojos, balerinos Vaidos Šniūrevičiutės, kurtą šokį „Bodhisatva“ įvertino Nacionalinis operos ir baleto teatras. „S. Krasausko grafikos darbai yra labai šiuolaikiški ir tinkami šiuolaikinei scenai. Aš labai džiaugiuosi jį atradusi“, – teigia V. Šniurevičiūtė.

Pokalbis 450: Egidijus Brazys

„Pirmiausia, reikėtų iš žodyno išmesti žodį „dresuoti“. Visus šunis reikia teisingai socializuoti ir išauklėti – tai yra pamatas. Daug kas galvoja, kad reikia dresuoti, tačiau svarbu, kad šuo būtų socialus – reikia žinoti, ką daryti, ir teisingai auklėti keturkojį. Svarbu, kad šis procesas vyktų be bausmių ar smurto. Niekas nesimoko per smurtą – dresūros mokykloje „Reksas“ mes naudojame pozityvios motyvacijos metodiką“, – paklaustas, kokius šunis reikia dresuoti, atsako treneris E. Brazys, kinologijos srityje dirbantis daugiau nei 15 metų.

Smalsu pasiteirauti, ar pasakymas, kad dėl blogo šuns elgesio neretai kalti patys šeimininkai yra teisingas? „ Nėra blogų šunų, yra tik blogi ir netinkami jų šeimininkai“, – teigia E. Brazys.

Plačiau – laidos įraše. 

7 Kauno dienos. „Post galerijoje“ atgijo grafiko Stasio Krasausko darbai