Kultūra

2019.03.18 09:00

Eglė Baliutavičiūtė: laikas šiurpuliukams (knygų apžvalga)

LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2019.03.18 09:00

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotoja Eglė Baliutavičiūtė, LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ pristato dvi knygas – Kotrynos Zylės „Sukeistas“ ir Neil Gaiman „Vandenynas kelio dugne“.

Kotryna Zylė „Sukeistas“ (Aukso žuvys, 2019)

Kertinė jaunos rašytojos ir iliustruotojos Kotrynos Zylės kūrybos ašis – lietuvių tautosaka. Iki šiol besilaikiusi nuosaikesnio, atsargesnio santykio su tautosaka, t. y. daugiau perpasakojusi, aktualizavusi tradicinius liaudies pasakojimus debiutinėje knygoje vaikams „Milžinas Mažylis: apie skraidančius ežerus, gyvus akmenis ir kitus dyvus“ bei pažintinėje knygoje „Didžioji būtybių knyga: o kaip šiandien gyvena lietuvių mitiniai padarai ir dievybės?“, naujausioje savo knygoje, mistiniame romane paaugliams „Sukeistas“, – imasi interpretacijos, perkūrimo.

Šešiolikmetė Gabė (Gabija), besimokanti Naujamiesčio dailės mokykloje, perkeliama į aukštesnę klasę pačiame mokslo metų viduryje tam, kad dar šiemet spėtų baigti mokyklą. Tačiau nerimas, kad nepritaps naujoje klasėje ir baigiamojo projekto idėjų paieškos, greitai nublanksta prieš įsižiebusius švelnius jausmus klasės keistuoliui Gedui. Neįprastas jis ne tik dėl to, kad jo akys skirtingų spalvų ir turi kuprą, išsiskiria jis ir savo būdu, laisvumu, tapymo maniera. Tarp Gabės ir Gedo tuojau pat kyla įtampa, charakterių susidūrimas, kuris greitai virsta atvira simpatija.

Bet vos tik jiems pradėjus pažindintis, dar nė neužmezgus glaudesnio santykio, Gabę užklumpa nepaaiškinamų įvykių virtinė: iš pradžių ją užpuola mokyklos sargas, vėliau balandžiai, vištos, nežinia kaip atsiradusios vidury didmiesčio, galiausiai net ožkos. Baugią, mįslingą kūrinio atmosferą papildo ir gamtos stichijos – Vilnių, tiksliau jo centrinę dalį, kur gyvena ir dažniausiai būna pagrindiniai veikėjai, sukausto milžiniškas šaltis, o sniego pripusto kone visą metrą. Gyvenimas sustoja, tampa neramus, visi jaučia įtampą.

Gąsdinančių įvykių grandinės finalas – Gabę užpuola ožkos, partrenkia automobilis ir ją ištinka koma. Įstrigusi tarp mirties ir gyvenimo, ji patiria, koks pasaulis iš tiesų yra, kiek nematomų dalykų žmones supa kiekvieną dieną, lemia jų likimą, saugo nuo nelaimių ar, atvirkščiai, jas prišaukia. Šis anapusinis pasaulis romane sukurtas remiantis tautosakos motyvais.

Tuo tarpu Gedas išsiaiškina tikrąją tiesą apie savo prigimtį ir kas bando jį atskirti nuo merginos. Kaip jau atskleidžia pavadinimas, jis sukeistas, laumių, ne žmonių vaikas, o dabar šios mitinės būtybės nori jį persivilioti į savo pasaulį, kuris pasirodo esąs kone čia pat, visai šalia žmonių, tik jiems nematomas.

Knygos istoriją pasakoja abu pagrindiniai veikėjai. Gabės skyriai, užimantys didžiąją dalį knygos, yra išsamūs, atviri, jausmingi, juose daug svarstoma, mąstoma, o jos kalba paprasta, paaugliška, detali. Opozicija Gabės kalbėjimui yra Gedo skyriai. Jie, kaip ir jis pats, yra išskirtiniai, neįprasti. Visų pirma jie parašyti tarsi baltosiomis eilėmis, o visas tekstas yra raudonos spalvos. Vaikino mintys trumpos ir kapotos, piktos, justi veikėjo nusivylimas gyvenimu ir pasimetimas. Jis retai kada svarsto, dažniausiai jis konstatuoja tai, kas vyksta aplink jį. Apskritai, kadangi pasakoja paaugliai, pasirinkta knygos kalba gyva ir artima jaunimo šnekai, čia nemaža nenorminės kalbos, slengo, trumpinių ir hiperbolių, bet kartu išlaikomas kalbos savitumas ir nenuklystama į keiksmus: „Pirmąsyk aiškiai pamačiau jo veidą. Sakyti, kad man susuko pilvą, būtų maža. Žarnos tiesiog susipynė, o skrandyje atsivėrė juodoji skylė“ (p. 13).

Nors knyga greitai įtraukia į įvykių sūkurį, vis dėlto K. Zylė daug dėmesio skiria šeimos pasauliui, jis kūrinyje labai svarbus. Gabės šeima itin didelė. Viename bute sugyvena jos tėvai, dvynukės jaunėlės seserys, ji pati, abiejų tėvų tėvai ir net motinos seneliai. Jaukūs, švelniai komiški Gabės šeimos pasažai yra atsvara kitais atžvilgiais įtemptai, baugiai kūrinio atmosferai. Be to, kuria opoziją Gedo namams – nušnerkštam daugiabučiui, jame jis su tėvais, kuriems ne itin rūpi, glaudžiasi viename iš mažyčių kambarių. Ne veltui būtent nedarniai, vaiku mažai tesirūpinančiai porai laumės sukeičia kūdikius.

Gabė pasakojimą baigia romantiškai. Ji, išgelbėta Gedo ir tikrojo Gedimino, pabunda iš komos, sveiksta, ją aplanko Gedas ir jie pirmą kartą pasibučiuoja. Gražu, šviesu, to ir buvo galima tikėtis, bet vis dėlto nuo pirmų puslapių mes Gabę pažinome ne tik kaip įsimylėjusią merginą, kuriai nutiko baisus dalykas, bet kaip jauną žmogų, turintį šiokių tokių kūrybinių ambicijų, tad būtų buvę įdomu sužinoti, kaip šis nuotykis paveikė ją kaip asmenybę, ko pasimokė, galbūt kažkokius svarstymus nusineš į kūrybą. Bet to nesužinosime. Tuo tarpu Gedas pasikeičia – niekad neradęs sau vietos, dargi sužinojęs esąs laumvaikis, jis turėjo apsispręsti, kas nori būti, kuriam pasauliui priklausyti, o dabar apsisprendęs atrodo užtikrintesnis, laimingesnis. Bet šiaip jau pabaiga atrodo nykoka lyginant su bendru knygos svoriu ir kūrybiškesnė.

Nepaisant to ir dar kelių smulkesnių siužeto elementų, kurie galėjo būti labiau išieškoti, ši knyga rodosi viena įdomiausių ir netikėčiausių pastarųjų metų knygų paaugliams. Tai nesudėtingas, įtraukiantis pasakojimas. Jis atitinka paauglių literatūros kanoną, o kartu teikia ir nemažai pažintinės informacijos apie lietuvių tautosaką, kuri į kūrinį įpinta tikrai išmoningai, neapsunkinant ir nieko nereikalaujant iš galbūt mažai ką apie lietuvių tautosaką žinančio skaitytojo, juk vis dėlto tai pramoginis kūrinys. Neabejoju, K. Zylės knyga dėmesio susilauks, neliks nepastebėtas ir išskirtinis knygos jos dizainas.

Neil Gaiman „Vandenynas kelio gale“ (Bonus animus, 2018, vertė Adas Macevičius ir Elena Macevičiūtė)

Britų rašytojas Neilas Gaimanas gerai pažįstamas fantastinės literatūros fanams. Solidi krūvelė išleistų knygų ir komiksų, kelios svarios jo kūrinių ekranizacijos, iškalba, inteligencija ir atvirumas rašytoją Vakaruose pavertė tikra žvaigžde. Jis pasirodė animaciniame seriale „Simpsonai“, sutraukia pilnas sales gerbėjų, o naujų jo knygų laukiama su didele nekantra, tad šios netrukus užkopia į bestselerių sąrašų viršūnes. O Lietuvoje Gaimano knygos pasirodo tyliai ir ramiai, ne išimtis ir naujausias jo knygos vertimas į lietuvių kalbą – romanas suaugusiems „Vandenynas kelio gale“. Į lietuvių kalbą knygą išvertė vertė Adas Macevičius ir Elena Macevičiūtė.

Knygą daugiau nei prieš penkerius metus N. Gaimanas pradėjo rašyti pasiilgęs savo žmonos, garsios amerikiečių muzikantės ir menininkės Amandos Palmer. Norėjo jai, įrašinėjančiai albumą kitame pasaulio krašte, nusiųsti neilgą kūrinį, bet pradėjęs rašyti nebegalėjo sustoti, kol šis nevirto, mano nuomone, viena geresnių jo romanų.

Pagrindinis knygos „Vandenynas kelio gale“ veikėjas, neįvardintas vidutinio amžiaus vyriškis, keliaudamas po artimojo laidotuvių nejučia užsuka valandėlei į savo vaikystės vietas. Jo namų Sasekso apylinkėse Anglijoje jau seniai nebėra – namas nugriautas, kadaise buvęs kaimo keliukas, vedęs į namus, dabar jau asfaltuotas plentas. Jo vaikystės prisiminimai migloti, tad nė pats nežinodamas kodėl, intuityviai, istorijos protagonistas, kuris yra ir pasakotojas, nuklysta iki tolimiausių kaimynų Hemstokų fermos kelio gale. Čia lankydavosi būdamas septynerių susidraugavęs su keleriais metais vyresne Hemstokų mergaite Lete. Atranda, kad Letės mama vis dar čia, tad pasiprašo nueiti prie ančių kūdros, prie kurios su drauge vaikystėje dažnai eidavo. Žvelgdamas į vandenis, juos mergaitė kažkodėl vadindavo okeanu, staiga jis prisimena viską.

Kas tas viskas? Tai beprotiška siaubo ir fantastikos kupina istorija, prasidėjusi nuo opalų pardavėjo. Pastarasis išsinuomojo kambarį pasakotojo tėvų namelyje, netrukus pralošė visus savo ir draugų pinigus, todėl nusižudė. Pakėlęs ranką prieš save jis išjudino kažką, kas sudrumstė trapią ribą tarp pasaulių, kuri ir yra kaip tik prie Hemstokų žemių. O pagrindinis veikėjas netyčiomis dar ir padėjo kito pasaulio būtybei persikelti į žmonių pasaulį.

Septynmečio knygiaus daugiau gyvenusio pasakose ir nuotykiniuose pasakojimuose, kuriam „fėjų būtį ir prigimtį suprasti lengviau nei didikų“ (p. 16), tai, kad per vieną dieną kardinaliai pasikeitė jo pažinotas pasaulis, kad jame atsirado blogų pabaisų ir gerų antgamtiškų būtybių, nė kiek nestebina. Jį gąsdina tik tai, kad pabaisa jam linki pikto, kad įsibrauna į jo šeimą ir nuteikia tėvus prieš jį. Įdomus pastebėjimas, kad vaiką itin baugina, jog pabaisa žemėje įgauna suaugusio žmogaus pavidalą, o jis žino, kad „kai suaugusieji kovoja prie vaikus, suaugusieji visada laimi“ (p. 94). Apskritai tai labai atmosferiška knyga, persunkta vaiko pasaulėvokos.

Gaimanas įdomiausias atrodo tada, kai sugeba laviruoti tarp veiksmo, siaubo, fantastinės ir universaliosios, kartais dar vadinamos rimtąja, literatūros. Duodamas skaitytojui pora atokvėpio valandėlių panirus į nuotykių ir šiurpulių kupiną pasakojimą, nejučia šiam į rankas įkiša sudėtingų klausimų apie atmintį, vaikystę ir traumas gijas (šios temos itin domina Gaimaną). Jei nori – patrauk ir pasakojimas išsiskleis, taps sudėtingesnis, verčiantis sukti galvą, filosofuoti, gali leistis ieškoti literatūrinių įtakų, jei nori – palik, mėgaukis įtraukiančiu bei tikrai kūrybingu paviršiumi.

Kūrinys pakankamai abstraktus, nemaža jame nutylėtų, neatsakytų klausimų, nesumegztų akių, gal net per daug, todėl jis atviras kelialypėms interpretacijoms. Ar tai tikrai maginė fantastinė knyga, o gal vis dėlto mokslinė? Ką prisimena veikėjas – tikrovę ar lakios vaiko fantazijos vaisius, ginančius jį nuo žiaurios trauminės patirties, susijusios su tėvo smurtu, mirties baime? O gal tai mes, suaugusieji ir jau penktą dešimtį einantis pagrindinis veikėjas, esame vedžiojami gudraus vaiko už nosies, nes sužinoję tiesą, išsigąstume. Pabaisų, o gal savęs pačių. Ne veltui N. Gaimanas knygos epigrafu pasirinko amerikiečių vaikų rašytojo ir iliustruotojo Maurico Sendako, geriausiai žinomo dėl paveikslėlių knygos „Kur gyvena pabaisos“, mintį: „Aš ryškiai prisimenu savo vaikystę… Žinojau siaubingų dalykų. Bet supratau, kad negaliu leisti suaugusiems sužinoti, ką aš žinau. Jie būtų persigandę“ (p. 7).

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius