1939-aisiais Niujorke vyko Pasaulinė paroda, kurioje pirmą kartą atskirame paviljone savo šalį pristatė ir Lietuva. Greitai prasidėjęs karas sutrukdė susigrąžinti parodos eksponatus.
1939-aisiais Niujorke vyko Pasaulinė paroda, kurioje pirmą kartą atskirame paviljone savo šalį pristatė ir Lietuva. Greitai prasidėjęs karas sutrukdė susigrąžinti parodos eksponatus.
Tačiau prieškario diplomatai išsaugojo eksponatus. Šiandien beveik visi jie – grąžinti Lietuvai, Nacionaliniam muziejui. Muziejininkai atkūrė vieną iš Niujorke buvusių salių.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje atkurta „Garbės salė“ iš 1939-ųjų Pasaulinės parodos Niujorke. Tada, prieškariu, dailininkams Petrui ir Rimui Kalpokams, Adomui Galdikui, Stasiui Ušinskui ir Adomui Smetonai buvo specialiai užsakyti monumentalūs tapybos darbai, turėję atspindėti didžiuosius mūsų šalies istorinius įvykius – nuo Mindaugo krikšto iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918-aisiais. Išsaugotas ir Lietuvos paviljone stovėjęs didžiulis skulptoriaus Vytauto Kašubos darbas „Vytautas Didysis“.
„Skaitant prisiminimus to meto spaudoje, tai nebuvo labai moderni paroda. Lietuviai nelabai moderniai ten pasirodė. Ir buvo net tokių pasakymų, kad vaikštom kaip po muziejaus sales. Bet tuo metu buvo įprasta, po 1937 metų Paryžiaus parodos, daugiau Lietuvą pristatyti per meną, kultūrą, švietimą, ir šioje parodoje tai irgi buvo labai akcentuojama. 1937 metų parodoje buvo sukritikuoti, kad per mažai parodyta istorijos, tai čia atsirado ta vadinama „Garbės salė“, kur buvo pristatyta Lietuvos istorija“, – aiškina parodos kuratorė Irena Mikuličienė.
Muziejus turi ir šioje parodoje eksponuotus keramikos darbus, kraičio skrynias, liaudies meno dirbinių. Išsaugotus eksponatus muziejui perdavė Lietuvių archyvas Putname, siuntas parėmė Amerikos lietuvių bendruomenė. Pasak muziejininkų, 1939-aisiais Pasaulinė paroda Niujorke buvo labai svarbus įvykis išeivijai.
„Senieji buvo jau šiek tiek primiršę, o jaunieji ir nežinojo apie tą Lietuvą. Buvo toks patriotinis auklėjimas, tautinis pakilimas, ir ten tuo metu vyko Lietuvių diena: vyko dainų šventė, dalyvavo per tris tūkstančius dainininkų“, – pasakoja I. Mikuličienė.
Lietuvos nacionalinis muziejus šia paroda tęsia renginių ciklą, skirtą artėjančiam Lietuvos valstybės 100-mečiui.
„Premjeras pradėjo sodinti Šimtmečio giraitę praėjusiais metais, jau šiais metais pradėjome Vasario 16-osios biblioteką ir išleidome pašto istoriją“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
Kitose nacionalinio muziejaus parodose, pasak jų rengėjų, išvysime ir daugiau istorinių prieškario eksponatų. Muziejus kaupia Lietuvos diplomatijos istorijos archyvą, kuriame dar daug neatskleistų prieškario Lietuvos gyvenimo istorijų, vertingų relikvijų.
