2016-ųjų vasarą į pagoniškosios Lietuvos sostinę Kernavę atvykusius svečius pasitiks atgijusi viduramžių miesto gyventojų buitis. Ant vieno iš penkių Kernavės piliakalnių įrengtame miestelyje-muziejuje po atviru dangumi, vadinamajame Skansene, lankytojai galės ne tik stebėti inscenizuotą senąją kasdienybę, bet ir patys tapti jos dalimi.
2016-ųjų vasarą į pagoniškosios Lietuvos sostinę Kernavę atvykusius svečius pasitiks atgijusi viduramžių miesto gyventojų buitis. Ant vieno iš penkių Kernavės piliakalnių įrengtame miestelyje-muziejuje po atviru dangumi, vadinamajame Skansene, lankytojai galės ne tik stebėti inscenizuotą senąją kasdienybę, bet ir patys tapti jos dalimi.
Skanseno – etnografijos kraštotyros muziejaus po atviru dangumi – koncepcijos pradininkai yra švedai, Stokholmo Skanseno parke pradėję eksponuoti liaudies statybos paminklus, namų apyvokos daiktus, padargus. Dabar, pasitelkus Europos Sąjungos paramą, Skansenas įsikurs ir Kernavėje.
Projektą „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“ įgyvendinsianti Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos komanda tam panaudos 3,495 mln. litų struktūrinių fondų lėšų.
Kaip sakė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis, po atviru dangumi, ant vieno iš piliakalnių, pavadinto Pilies Kalno vardu, bus atkurtas viduramžių miesto fragmentas – trijų amatininkų sodybų kompleksas.
„Vieta parinkta neutrali, mes neatstatinėjame Valdovų rūmų ar pilių, o į iš anksto numatytą vietą atkeliame slėnyje buvusias sodybas. Šio miesto matysite tik tiek, kiek jo yra pilnai archeologų atkasta ir ištirta – visi namai, pastatai, sodybų konfigūracijos yra tiksliai tokios, kokios buvo XIV a.“, – sakė S. Vadišis.
Amatininkų sodybose į savo vietas sugrįš autentiški Kernavės archeologinės vietovės radiniai, viduramžiais tarnavę žmonių buičiai. Savaitgaliais, kuomet lankytojų daugiausia, sodybose amatais ir kasdieniais darbais užsiims ir tariami jų šeimininkai – lygiai taip pat, kaip iki šiol tai vykdavo tik Gyvųjų archeologijos dienų metu.
„To meto gyvenimo demonstravimas, imitavimas ir daiktų atkūrimas išsiskaidys, nebus to Gyvųjų archeologijos dienų anšlago, kurių metų mus „sutrypia“ 15-20 tūkst. žmonių. Čia vyks veiksmas, tačiau nebus jokio kičo, tik tikslių procesų ir amatų atkūrimas“, – aiškina Kernavės kultūrinio rezervato direktorius.
S. Vadišis priduria, kad lankytojai nebus pasyvūs stebėtojai – norintieji bus įtraukti viduramžišką gyvenimą: lauko krosnyje keps duoną ar degs puodus, o galbūt net išdrįs išsiperti funkcionuojančioje viduramžių pirtyje.
„Mūsų tikslas – lankytojams atiduoti viską: leisti išbandyti senuosius amatus, pavyzdžiui, nusiausti juostą, išgyventi tų laikų gyvenimą“, – teigia S. Vadišis.
Nuo 2016-ųjų įėjimas į piliakalnių zoną pro naujai įrengtą lankytojų informavimo centrą sezono metu bus mokamas, lankytojams teks susimokėti iki vieno euro dydžio rinkliavą. Tačiau ketinama taikyti daugybę lengvatų ir išimčių: be mokesčio ir toliau bus įleidžiami kernaviškiai, vaikai iki 16 metų, pensininkai, o vakarais net ir sezono metu patekimas į piliakalnių zoną nekainuos. Pinigų už galimybę užkopti ant piliakalnio apskritai nereikės mokėti ir ne sezono metu.
„Tai darome kontrolės dėlei. Be to, mums reikės lėšų naujai sukurtai infrastruktūrai palaikyti, veikloms organizuoti, piliakalniams prižiūrėti, apšienauti, galiausiai – šiukšlėms surinkti“, – aiškina S. Vadišis.
Daugybės svečių iš Lietuvos ir užsienio sulaukiančiai Kernavės istorinei vietovei pastaruoju metu jau trūko infrastruktūros, tačiau užbaigus projektą situacija žymiai pagerės: bus atnaujinti piliakalnių šlaitais vingiuojantys laiptai, įrengti nauji takai, informavimo ženklai ir stendai, įkurtos naujos rekreacinės ir ekspozicinės zonos, sutvarkyta ir tiksliai pažymėta prieškristinio kapinyno zona, kurioje senieji kernaviškiai buvo laidojami apie 700 metų.
Akivaizdi ir paveldosauginė projekto pusė – už gautas lėšas jau sutvirtinti piliakalnių šlaitai, kurie polaidžio metu slinkdavo žemyn. Įkalus polius ir paklojus geotekstilę, įšalo pasitraukimas ar požeminiai šaltiniai žalos, kaip ligi šiol, nepridarys.
Skaičiuojama, kad 2012 m. duris atvėrusį modernų Kernavės archeologijos muziejų kasmet aplanko maždaug 20 tūkst. lankytojų, populiarioji Gyvosios archeologijos diena antra tiek sutraukia vos per porą dienų. Nors S. Vadišis pripažįsta, kad Gyvosios archeologijos dienos pareikalauja ypač daug direkcijos darbuotojų laiko ir jėgų, atvėrus Skanseną jų atsisakyti jis nežada.
Tikimasi, kad modernizavus turistinę infrastruktūrą piliakalniais pasigrožėti atvykstančiųjų skaičius taip pat ūgtels. Pradėjus platinti bilietus turėtų tapti aiškus ir į senąją sostinę atvykstančių turistų skaičius, nes kol kas Kernavės kultūrinio rezervato direktorius tegalėjo atsakyti, jog jie „plūste plūsta“.
