Kultūros ministerijos parengta nacionalinių ir valstybinių teatrų reforma, pagal kurią teatrai būtų pertvarkyti į viešąsias įstaigas, o su aktoriais sudaromos terminuotos darbo sutartys iki 5 metų, sulaukė aktorių pasipriešinimo.
Kultūros ministerijos parengta nacionalinių ir valstybinių teatrų reforma, pagal kurią teatrai būtų pertvarkyti į viešąsias įstaigas, o su aktoriais sudaromos terminuotos darbo sutartys iki 5 metų, sulaukė aktorių pasipriešinimo.
Anot jų, parengtas naujas Teatro ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas yra parankus teatro vadovų vienvaldystei, o teatrų virtimas viešosiomis įstaigomis pavers juos kultūros namų lygio institucijomis.
„Yra keičiami du dalykai – siūloma pereiti prie terminuotų sutarčių sistemos, dabar yra neterminuotos sutartys, nors vadovas ir gali atleisti aktorių. Kai yra neterminuota darbo sutartis, tu negauni nei išmokos, nežinai kur eiti. O teatro vadovo nuožiūra valstybinis teatras gali tapti viešąja įstaiga. Yra dar daug smulkių dalykų, bet šitie du pagrindiniai dalykai, kurie su šiuo įstatymu bandomi prastumti“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Kauno dramos teatro aktorius Henrikas Savickas.
Reformai nepritariančių aktorių bendruomenės teigimu, repertuarinis teatras ir trupė yra neatskiriami dalykai. Būtent pastovioje trupėje formuojasi ir ugdomi jaunieji aktoriai, todėl jų naikinimas bus itin žalingas Lietuvos teatrui.
„Pačios skaudžiausios yra būtent esminės vietos, kurios yra susijusios su repertuariniu teatru, kurio pagrindinis požymis ir ypatybė yra pastovi trupė. Daugelis manipuliuoja ta sąvoka, kad tai yra sovietinių laikų reliktas. (...) Tai, ką repertuarinis teatras su pastovia trupe davė tautos kultūrai, sąmonei per sovietmetį, per nepriklausomybės metus, kada išugdė tiek daug Lietuvą reprezentuojančių režisierių, aktorių, kurių pavardės kiekvienam lietuviui reiškia labai daug – tai ir Miltinis, Tuminas, Jurašas, Koršunovas, Nekrošius. Jie visi yra žmonės, kurie dirba repertuariniame teatre su pastovia trupe. Nuo čia prasidėjo jų kelias. Taip pat ir garsiausi aktoriai“, – teigia aktorius Vytautas Anužis.
Pasak jo, šia pataisa iš esmės „kertama“ ir per patį repertuarinį teatrą, kadangi, pasikeitus visiems ar daugeliui aktorių, rodyti tuos pačius spektaklius taps neįmanoma.
„Terminuotos sutartys nepaliestų orkestrų dalyvių, baleto sudėties chorų. Esą jiems reikia susidainuoti ar susišokti. Lyg aktoriai neturi susivaidinti, susišokti“, – piktinasi aktorius.
V. Anužio manymu, rengiantys tokio pobūdžio pakeitimus nesupranta pačios teatro ir aktoriaus darbo prigimties, esą pagrindinis aktoriaus darbas yra repeticijos ir šito gali nesuprasti tik ne teatro pasaulio žmogus.
„Vienas didžiausių priekaištų buvo mestas Klaipėdos teatrui. Paskaičiuota, kad vienas aktorius į sceną išėjo vieną ar du kartus per metus. Niekam ne paslaptis, kad tas aktorius buvo Vytautas Paukštė. Jo buvimas teatre apskritai ir Klaipėdos dramos teatre yra tiek reikšmingas ir jaunajai kartai, ir tęsiant tradiciją. Jis yra toks svarbus, kad nei vienam aktoriaus talentą išmanančiam žmogui net nekiltų klausimas, net bandymas iš etinės pusės daryti tokį priekaištą“, – tvirtina V. Anužis.
Aktoriaus Andriaus Bialobžeskio manymu, įstatymo esmė yra pinigų perskirstymas ir teatrinių erdvių užvaldymas. „Rekonstrukcijos vyksta, yra geros patalpos, gerai būtų šiuos žmones patraukti, priimti sau naudingus, sukurti būrelį, kuris vykdo kažkokią kultūros namų veiklą. Tokie pasiūlymai, tik iš kitų struktūrų, egzistavo prieš gerus 20 metų. Buvo konkretūs pasiūlymai – mes čia įkursime „bordeliuką“, o jūs čia galėsite pavaidint“, – teigia aktorius.
Lapkričio 10-ąją šaukiamas nacionalinių ir valstybinių teatrų suvažiavimas. Esant reikalui, teatrų pertvarkai nepritariantys aktoriai ketina rengti ir visuotines protesto akcijas.
