Kultūra

2019.03.07 23:18

1863–1864 metų sukilimo dalyvių pagerbimą stabdo ginčas dėl jų pavardžių rašybos

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.03.07 23:18

1863–1864 metų sukilimo dalyvių palaikai bus palaidoti rudenį. Vyriausybės atstovai kartu su specialia lenkų komisija apsilankė Rasų kapinėse, kur bus laidojami sukilimo dalyviai. Ceremoniją žadama rengti kartu su Lenkija. Pagerbti sukilimo dalyvius nori ir Vilniaus savivaldybė – gatvėms Naujojoje Vilnioje suteikti jų vardus. Tačiau nesutariama, ar visi sukilimo dalyviai verti, kad mieste atsirastų jų vardais pavadintos gatvės.

Rasų kapinėse – jungtinė vyriausybės ir Lenkijos ekspertų delegacija. Atvyko apžiūrėti vietos, kur bus laidojami prieš porą metų Gedimino kalne rasti 1863–1864 m. sukilimo dalyviai.

Senųjų Rasų kapinių centrinėje koplyčioje už 240 tūkst. eurų turėtų būti įrengtas panteonas. Darbus būtų galima pradėti vasaros pradžioje, todėl, pasak vyriausybės vicekancelerio, laidotuvės vyktų vėliau nei skelbta iki šiol.

„Mūsų mintis yra rugsėjo-spalio mėnesį daryti oficialias laidojimo iškilmes, į kurias mes kviesime ir mūsų kaimynų vadovus, pirmiausia Lenkijos. Lenkijai tai yra ypatingas įvykis istorijoje ir mums taip pat. Kviesime ir kitų valstybių vadovus“, – sakė Vyriausybės vicekancleris Deivydas Matulionis.

Sukilimo dalyvių vardai ir pavardės, žadama, bus įamžintos atminimo lentelėse.

„Ant tų lentelių, kur bus įdėti karsteliai, bus rašoma taip, kaip buvo parašyta originalo kalba ir taip pat lietuviškai. Dar kol kas nežinome, ką darysime su Kostu Kalinausku, kaip rašysime jo pavardę“, – kalbėjo D. Matulionis.

Vyriausybė nėra apsisprendusi, kaip reikėtų užrašyti vieno Baltarusijos nacionalinių didvyrių laikomo K. Kalinausko pavardę – lenkiškai, lietuviškai ar gudų kalba.

Su panašia dilema susidūrė ir Vilniaus savivaldybė. Naujoje Vilnioje, planuojama, turėtų atsirasti didelis kvartalas su 19 gatvių. Jos būtų pavadintos sukilimo dalyvių vardais. Tačiau tarybos nariai, istorikai ir kalbininkai kelia audras, kaip rašyti sukilimo dalyvių vardus. Pavyzdžiui, Titusas Dalevskis ar Titas Daliauskas, Juzefas Jablanovskis ar Juozapas Jablanauskas.

Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis sako, kad sukilimo laikais pavardės dokumentuose buvo sulenkinamos, tad sukilimo dalyviai lietuviai turėtų būti užrašomi lietuviškai.

„Jeigu tai buvo Lietuvos žmonės, esame tvirtai įsitikinę, kad pavardės turi būti užrašytos lietuviškai ir lietuviška forma, kadangi puikiai žinome, jog XIX a. dokumentuose lietuviškos pavardės lietuviškai nebuvo rašomos, ir jos buvo sulenkinamos“, – teigė A. Antanaitis

Tarp 2017 m. rugsėjį Gedimino kalne rastų palaikų buvo tiek lietuvių, tiek lenkų, tiek gudų. Lenkų rinkimų akcijai Vilniaus taryboje atstovaujanti Edita Tamošiūnaitė aiškina, kad jeigu pavardės būtų sulietuvintos, jos būtų netikslios.

„Reikia atsižvelgti į žmogaus kilmę, ir mes siūlome, kad tai būtų parašyta, kaip ir buvo to žmogaus pavardė. Jeigu buvo, Revkovskis, tai ir gatvė Revkovskio. Jeigu buvo pavyzdžiui Dalevskis, tai Dalevskio, o ne Daliausko, nes Daliausko ir buvo visiškai kitoks skambesys“, – sakė E. Tamošiūnaitė.

Savivaldybė tikisi sprendimą dėl gatvių pavadinimų priimti kovo 20 d., tačiau istorikai ragina neskubėti. Būtina įvertinti, ar visi sukilime dalyvavę asmenys tikrai verti būti pagerbti ir sulaukti savo vardo gatvių.

Istorikė Aldona Prašmantaitė išskiria kunigą Stanislovą IIšorą, kuris, manoma, sukilime nedalyvavo. Tik esą prigrasintas sukilėlių perskaitė manifestą mišiose ir galiausiai dėl to buvo nuteistas, nužudytas.

„Yra sukilėlių vadai, kiti buvo ryšininkai. Yra atsitiktinių žmonių. Bet jų nuopelnai tikrai, jeigu tai galima vadinti nuopelnais kabutėse, jų prisidėjimas prie sukilimo yra labai nevienareikšmis“, – pasakojo Istorijos instituto ekspertė A. Prašmantaitė.

Istorikai iki šiol nežino tikslaus kiekvieno sukilimo dalyvio indėlio. O istorikų išskirto kunigo S. IIšoros palaikai Gedimino kalne taip ir nebuvo rasti.

Panorama