Kiek išgyvena medis nukirtus šaknis? LRT PLIUS laidos „7 Kauno dienos“ komanda su specialistais lanko Kauno simboliu vadinamą Laisvės alėją, kurią prieš šimtą metų nuspręsta apsodinti liepomis. Šeši šimtai – tiek mažalapių liepų teikė paunksnį vasaros karščiams. Su šiomis liepomis užaugo keturios miestiečių kartos, tačiau dabar medžių šaknys kapojamos kirviu. „Jeigu paprastai žmogus stovi ant dviejų kojų, tai augalas stovi ant savo šaknų. Dabar šios liepos stovi kaip balerinos ant vieno piršto. Akivaizdu, kad liepas reikės keisti, o liepų alėją pervadinti į „mirties alėją“, – pasakoja Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.
Ar sulauks vasaros Laisvės alėjos liepos?
„Visos šaknys nukapotos. Jos labai svarbios maisto medžiagoms, drėgmei traukti. Per jas vyksta maitinimas. Storesnes šaknis medžiams sunku užsigydyti, įsimes pūlinys. Laisvės alėjos liepos yra pasmerktos lėtai žūčiai“, – situaciją komentuoja VDU žemės ūkio akademijos dendrologė dr. Lina Straigytė.
Medžių šaknys buvo pažeistos vasarą, tačiau niekas nepagalvojo nuo kaitrios saulės jas pridengti. Žiemą nuo didžiausių šalčių apnuogintos liepaitės šalo. „Per karščius palikti atviras šaknis yra didesnis nusikaltimas negu žiemą. Karštyje atviros šaknys džiūva“, – teigia dendrologė.
Pasak specialistų, po renovacijos naujieji betoniniai gardeliai yra pritaikyti naujiems medeliams ir neatitinka jokių aplinkosaugos reikalavimų. „Čia turėtų būti arba grotelės arba labai derlinga žemė tam, kad medžių šaknys galėtų kvėpuoti. Baisiausia situacija tuomet, kai viskas betonuojama“, – pasakoja asociacijos „Gyvas Miškas“ aplinkosaugininkė Austė Juozapaitytė.
Už Laisvės alėjos rekonstrukcijos priežiūrą atsakinga Kauno savivaldybė. Rekonstrukciją už 16 milijonų eurų vykdo įmonės „Autokausta“ bei „Kauno tiltai“. Savivaldybė tikina jau pradėjusi tyrimą, o „Autokaustos“ laukia bauda už medžiams padarytą žalą.
Žurnalo „Nemunas“ šventė su Kauno bohema
„Meno parko“ galerijoje vyko kasmetinė kultūros žurnalo „Nemunas“ paroda „12 + 1“, kurioje lankėsi pasaulinės meno įžymybės bei tikroji Kauno bohema. Čia lankytojai susipažino su daugelio 2018 metų numeriuose pristatytų fotografų bei dailininkų kūrinių originalais, susitiko su straipsnių autoriais ir herojais, tarp kurių – Robertas Antinis, Kęstutis Navakas, Gintaras Patackas, Erika Drungytė ir daug kitų. „Šį vakarą bijau vieno dalyko, kad nepaskęsčiau Nemune. Ir kodėl šiandien neišdalinti gelbėjimo ratai, kur jie yra?“ – prieš kameras šmaikštauja menininkas Robertas Antinis.
„Nemunas teka į priekį ir negrįžta. Galbūt atsispindi jame praeities dalykai, tačiau žurnale žvengiame į tai, kas vyksta dabar“, – projekto viziją atskleidžia žurnalo „Nemunas“ meno redaktorė, parodos kuratorė Eglė Petreikienė.
„Šiandien viskas atvira, viskas galima. Tada kyla klausimas, ar apskirtai reikia spaudos, spausdinto žodžio? Tačiau suprantame, kad pataikėme į periodą, kuomet žmogus gręžiasi į lėtą laiką. Kuomet masinė informacija, griūvanti ant žmogaus galvos, ima varginti ir norisi kartais pabūti su pačiu savimi ir su tuo, ką laikai rankoje“, – teigia „Nemuno“ vyriausioji redaktorė Erika Drungytė.
Pokalbis 450: Darius Pupeikis
Laida „7 Kauno dienos“ domisi, kas yra išmanusis miestas ir kaip atrodo jo gyventojai. „Kalbant apie išmanaus miesto sąvoką, reikėtų pabrėžti žmones ir jų požiūrį. Žmonės turi būti išmanūs, o jų išmanumas susijęs su aukštu kompiuterinio raštingumo lygiu. Žiūrint giliau į išmanaus miesto koncepciją, reikėtų pabrėžti šiuos komponentus: energetiką, mobilumą, viešąsias paslaugas, sveikatą ir daugelį kitų dalykų. Sąvoka ir pats išmanus miestas ribų neturi ir galimybių jam plėstis yra tikrai labai daug“, – pasakoja KTU docentas ir išmaniojo miesto vadovas Darius Pupeikis.
Plačiau – laidoje.
