Talentingus šalies vaikus globojantis Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ didžiulį dėmesį skiria ir juos ugdantiems pedagogams. Vitalius Žemaitis – vienas iš jų. Klarneto virtuozas, dirbantis Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, jau daugiau nei 40 savo gyvenimo metų ugdo neeilinių gabumų turinčius vaikus, rašoma pranešime spaudai.
Talentingus šalies vaikus globojantis Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ didžiulį dėmesį skiria ir juos ugdantiems pedagogams. Vitalius Žemaitis – vienas iš jų. Klarneto virtuozas, dirbantis Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, jau daugiau nei 40 savo gyvenimo metų ugdo neeilinių gabumų turinčius vaikus, rašoma pranešime spaudai.
Interviu – apie mokiniams ir muzikai paskirto gyvenimo džiaugsmus ir pamokas.
– Su kokiais iššūkiais susiduriate dirbdamas mokytoju?
– Sunkumų yra daug, tačiau jeigu žmogus savo darbą mėgsta, tai iškylančios problemos suteikia jėgų. Pritariu nuomonei, kad reikia mokytis visą gyvenimą. Žmogus mokaisi, žiūri, klausai, skaitai ir stengiesi tai perduoti kitiems.
Pedagoginiame darbe sunkumus padeda nugalėti ir mokinių tėvai. Mokytojas, mokinys ir tėvai – svarbiausias trejetas. Jei iškris bent viena grandinėlė, rezultatas nebus toks sėkmingas, kokio mes siekiame.
– Ar bandėte skaičiuoti, kiek mokinių per savo karjerą esate išugdęs?
– Ne. Nemanau, kad skaičius yra reikšminga. Nors tai ir ne mano posakis, bet pritariu nuomonei, kad išugdžius nors vieną gerą muziką yra atliekamas didžiulis darbas. Žinoma, smagu, kad jau ne vienas mano mokinys puikuojasi geriausių Lietuvos klarneto atlikėjų sąraše.
– Ką manote apie skambią frazę, kad mokinys turi pranokti savo mokytoją?
– Tai vienas iš svarbiausių mano gyvenimo moto. Labai džiaugiuosi, kai mano mokinys už mane groja geriau, dedu visas pastangas, kad taip ir būtų. Galima pagalvoti, kad aš labai blogai groju (juokiasi, – aut. past.), tačiau mane be galo džiugina, kai į sceną išėjęs mokinys pagroja geriau už mane. Šito aš palinkėčiau visiem pedagogams – perduoti visas žinias, stengtis jų turėt kuo daugiau, mokiniui atiduot viską, ką turi geriausio.
– Koks mokytojas esate? Griežtas, o galbūt – atlaidus?
– Pirmąją savo pedagoginio gyvenimo dalį priskirčiau griežtajai linijai, o antrąją – kiek ramesnei. Jaunas mokytojas, norintis pasiekti rezultatą, dažnai viską daro perspausdamas, o jau kai įgauni daugiau patirties, viską gali daryt daug ramiau, rezultatas yra pasiekiamas paprasčiau, be tiek daug emocijų.
– Ar turėdamas ilgametę pedagoginio darbo patirtį matote, kuriam vaikui lemta tapti didžiu muziku, o kuriam – ne?
– Ir taip, ir ne. Dažnai iš karto matyti, kad vos tik į rankas paimtas instrumentas vaikui tinka ir patinka, bet garantuoti, kad tas vaikas taps geru atlikėju, nėra paprasta. Kartais pirmose klasėse talentas dar nebūna itin ryškus, bet vaikai skleidžiasi, daug dirba ir baigdami mokyklą atranda savo vietą. Svarbiausia čia – noras. Vienos taisyklės nėra. Pasikartosiu, noras nugali viską. Vieno recepto tikrai nėra.
– Ko jūs pats išmokstate iš savo mokinių?
– Daug ko. Manau, tai gali patvirtinti kiekvienas mokytojas. Tarp mūsų atsiranda ryšys. Mokytojas – mokiniui, mokinys – mokytojui. Pedagogas auga kartu su savo mokiniu. Tai yra tiesa, kurios nenuginčysi. Turėdamas gerų, talentingų mokinių, kokių turėjau ir tebeturiu, žengiu į priekį su jais. Tik tai yra sėkmės garantas. Geras mokinys išaugina gerą mokytoją.
– Kokius savo mokinius išskirtumėte?
– Galėčiau vardinti ir vardinti. Štai Vytautas Giedraitis, pirmasis iš mano mokinių gavęs fondo paramą, šiuo metu yra vienas iš geriausių Lietuvos klarnetininkų. Žilvinas Brazauskas, kuris mokėsi Vokietijoje, netrukus išvažiuoja stažuotis į Paryžiaus konservatoriją. Stasys Makštutis dar mokosi mokykloje, vienuoliktoje klasėje, tačiau jau yra ryškus talentas, apie kurį ateityje mes dar tikrai išgirsime. Norėčiau jiems perduoti labai labai daug sėkmės.
– Nekyla abejonių, kad mokiniams Jūs – gyvenimo mokytojas. O ką jūs pats laikote savo didžiausiu mokytoju?
– Muzika ir buvimas su ja, jos studijavimas žmogų veda į priekį. Taigi muzika – mano pirmoji ir didžiausia mokytoja.
