Kultūros ministerija siūlo viešai diskutuoti, kuriuos kultūros paveldo pastatus restauruoti verta, o kuriems galbūt pinigų neskirti. Pasak valdininkų, gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą daugiausiai galimybių turi tie objektai, kuriuose po restauracijos bus įkurta papildomų darbo vietų, pritrauks daugiau lankytojų.
Kultūros ministerija siūlo viešai diskutuoti, kuriuos kultūros paveldo pastatus restauruoti verta, o kuriems galbūt pinigų neskirti. Pasak valdininkų, gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą daugiausiai galimybių turi tie objektai, kuriuose po restauracijos bus įkurta papildomų darbo vietų, pritrauks daugiau lankytojų.
„Investuojant pinigus norėtumėme žinoti, kokios veiklos bus vykdomos, kokia pridėtinė bus veikla, kokie nauji lankytojų srautai bus sukurti, kokios naujos paslaugos pasiūlytos. Kol kas negalime pateikti kažkokio sąrašo, tačiau mums svarbu žinoti išorinę reakciją – pasižiūrėti pristatymus, pamatyti, kiek jie realūs“, – sako kultūros viceministras Romas Jarockis.
Pasak viceministro, kultūros paveldo išsaugojimui skiriamos struktūrinių fondų lėšos gali būti naudojamos tik tiems istoriniams pastatams, kuriuos restauravus juose bus įkurta naujų darbo vietų, veikla mažins socialinę atskirtį. Viešai aptarti pasiūlyta dvarus, kurie prašo didžiausių sumų – daugiau kaip 15 mln. litų. Vienas tokių – Kuršėnų dvaras Šiaulių rajone. 200 metų dvare ketinama įrengti Šiaulių rajono muziejų, šalia jau veikia amatų centras.
„Kuršėnai – puodžių sostinė, ten dirba tautodailininkai, amatininkai ir gamina keramikos gaminius, audžia tautines juostas, pina iš vytelių“, – pastebi Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas.
Vienas geriausiai restauruojamų Lietuvos istorinių pastatų – Užutrakio rūmai – taip pat teigia pamatę, kad žmonėms čia trūksta gyvybės, šalia rūmų įrenginėjama cukrainė, norima įkurti rezidencijas menininkams.
„Kultūros paveldo objektas – dvarai – visada buvo gyvi. Žinoma, ne taip, kaip įsivaizduojama, kad kažkas gyvena iki mirties. Ne, jie tiesiog buvo gyvenami išskirtinių asmenybių – rašytojų, menininkų, poetų, sodininkų, net Balzakas, žinome, važiavo į Ukmergės dvarą. Norėtųsi atgaivinti tą tradiciją“, – tikisi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vadovas Gintaras Abaravičius.
Nepakviestų viešam aptarimui dvarų savininkai sako taip pat norėję specialistų patarimų. Akmenės rajono savivaldybei priklausančiam Dabikinės dvarui prašoma 6 mln. litų. Už juos savivaldybė sutvarkytų grafų Zubovų dvaro pastatą ir parką.
„Kadangi mes nepatekome į prioritetinių dvarų atstatymą, nusprendėme atvykti pasiklausyti, ką planuoja tuose dvaruose padaryti. Zubovai buvo įkūrę pieno perdirbimo įmonę – norime padaryti tokį pieno pramonės muziejų“, – planuoja Akmenės rajno savivaldybės vyr. specialistas paveldosaugai Antanas Gabalis.
Kultūros ministerija teigia dar viešai aptarsianti sakralinio paveldo objektų restauraciją, taip pat lėšas, kurių prašo pilių ir tvirtovių valdytojai. Jau susitikta su pinigų prašančiais muziejais, mokslo įstaigomis, kurios veikia istoriniuose pastatuose. Viceministro teigimu, finansavimas bus skiriamas tiems, kas pateiks patraukliausias veiklos formas.
