Naujam gyvenimui prikeltas Bukantės dvarelis, kuriame gimė ir užaugo lietuvių literatūros klasikė Žemaitė. Plungės rajone atstatytoje sodyboje galima daugiau sužinoti apie to meto istoriją, tradicijas, taip pat pasigaminti žemaitiškų patiekalų.
Naujam gyvenimui prikeltas Bukantės dvarelis, kuriame gimė ir užaugo lietuvių literatūros klasikė Žemaitė. Plungės rajone atstatytoje sodyboje galima daugiau sužinoti apie to meto istoriją, tradicijas, taip pat pasigaminti žemaitiškų patiekalų.
1850 metais Plungės rajone, už keliolikos kilometrų nuo Šateikių dvaro esančioje Bukantėje grafas Pliateris pastatė ūkinį dvarelį, skirtą tarnams. Jame netrukus apsigyveno grafo miškus prižiūrintis ūkvedys Beniuševičius su šeima. Po penkerių metų čia gimė Julija, lietuvių literatūros klasikė. Bukantėje Žemaitė gyveno iki vedybų.
Po šimtmečio iš kelių dvaro pastatų likusiame vieninteliame pono name įkurtas Žemaitės nacionalinis muziejus. Prieš porą metų jį ketinta uždaryti, mat nykstantis namas kėlė grėsmę. Tačiau gavus Europos sąjungos finansavimą, apie 2 mln. litų, dvarą pavyko prikelti naujam gyvenimui.
„Atkūrėm tą trobą tokią, kokia buvo. Ana ne troba tiesa, ana yra pono namas. Sutvarkėm sienojus, pakeitėm stogą. Uždėjom stogą taip, kaip tais laikais buvo žemaitiški stogai iš skiedrų. Pakeitėm sienojus, kaip sakiau, langus naujus sudėjom, grindis naujas sudėjom. Nu, šiek tiek į naujadarų įvedėm-vandenį. Anksčiau aišku nešdavo kibirais vandenį“, – pasakojo Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvydas Bakanauskas.
Tvartas ir svirnas atstatyti ant buvusių pamatų. Visi pastatai atkurti pagal ikonografinę medžiagą – senas fotografijas.
Troboje galima susipažinti su etnografiniais ir istoriniais sodybos šeimininkų ir čia gimusios bei augusios rašytojos gyvenimo ir kūrybos fragmentais. Asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai. Svirne eksponuojami iš tų pačių apylinkių kilusio žymaus žemaičių medžio drožėjo Stanislovo Riaubos darbai. O trečiame pastate lankytojus pasitinka sakralinis liaudies kryždirbystės paveldas.
„Mūsų muziejininkų tikslas yra padaryti tą dvarą lankomą ištisus metus. Yra kaip tik pono namas kūrenamas tais pečiais ir mes esam parengę dabar edukacines programas ir tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pristatom žemaitišką maistą kaip sukt kastinį, kaip reik daryti sūrį“, – sakė A. Bakanauskas.
Dabar jaunieji muziejaus lankytojai supažindinami su spaudos draudimo laikotarpiu. Čia eksponuojamos knygos, kuriose įrišta tuo metu drausta literatūra.
