Galerijoje „Meno niša“ Vilniuje atidaryta Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos penktoko dailininko Jarlo Aleksandro Brantingo paroda „Spalvoti mūsų ir musių gyvenimai“.
Galerijoje „Meno niša“ Vilniuje atidaryta Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos penktoko dailininko Jarlo Aleksandro Brantingo paroda „Spalvoti mūsų ir musių gyvenimai“.
Kiekvienas J. A. Brantingo nutapytas darbas turi savo istoriją, kurią jaunasis dailininkas gali papasakoti labai detaliai. Tik įėjus į parodą pasitinka Jarlo sukurtas šeimos herbas.
„Sugalvojau, kad mano šeima neturi herbo, nusprendžiau pabandyt nupiešt. (...) Čia kaip ir mano kreditinė ar vizitinė kortelė: čia yra teptukas ir plunksna – simbolizuoja, kad mėgstu piešti. Saulėgrąža – mano mėgstamiausia gėlė, o aš esu pusiau švedas pusiau lietuvis, čia pavaizdavau, kad esu toks. Čia paukštis – mūsų giminės simbolis, nes brandingas senovės skandinavų kalboje reiškia paukštį“, – pasakoja J. A. Brantingas.
Parodoje eksponuojama dalis iliustracijų iš neseniai pasirodžiusios Jarlo mamos Silvijos Laurenčikaitės sukurtos pasakų knygos „Cupės ir Zupės gyvenimas bei nepaprasti nuotykiai“, kurioje pasakojama apie dvi muses. Dėl to parodą Jarlas pavadino „Spalvoti mūsų ir musių gyvenimai“.
„Musių parodoje daug, nes aš, galima sakyti, apsikrėtęs musomanija, nes dėl to knygos kūrimo proceso užsiciklinau piešti muses ir niekaip negaliu baigti, visą laiką išeina tik musės“, – sako jaunasis dailininkas.
Jarlas pasakoja, kad piešti pradėjo apsilankęs Jurgos Ivanauskaitės darbų parodoje.
„Vieną kartą parodoje pamačiau Jurgos Ivanauskaitės angelus, tokius angelus pradėjau piešti, bet jie nebuvo į nieką panašūs, kažkokie nežinau kokie, bet vėliau pamačiau, kad piešt malonu“ – sako J. A. Brantingas.
Prieš ketverius metus tada aštuonmečio Jarlo darbai buvo eksponuojami Kultūros ministerijoje, vėliau Vilniaus dailės akademijoje. Jis spėjo pagarsėti ir kaip istorijos ir mitologijos žinovas bei LRT televizijos projektų „Vunderkindai.lt“ bei „Tūkstantmečio vaikai“ dalyvis.
