Kultūros ir kultūros paveldo populiarinimui vis dažniau pasirenkami kultūros keliai. Taip yra, nes tai patogus ir informatyvus būdas kultūrą pateikti ir į ją pažvelgti kaip į visumą, pripažįstant, kad ji dažnai peržengia valstybių sienas.
Kultūros ir kultūros paveldo populiarinimui vis dažniau pasirenkami kultūros keliai. Taip yra, nes tai patogus ir informatyvus būdas kultūrą pateikti ir į ją pažvelgti kaip į visumą, pripažįstant, kad ji dažnai peržengia valstybių sienas.
Toks sistemingas pateikimas, kai sudaroma galimybė keliauti laikotarpio, įvykio, tam tikro kultūros paveldo, Europos kultūrai ir istorijai nusipelniusio žmogaus ar giminės ir pan. pėdsakais, yra patrauklus keliautojui. Jis turi progą apžvelgti plataus masto kultūrinę panoramą, konkrečius jį dominančius kultūros objektus pažinti išsamiai, jų kelią nueiti nuo pradžios iki pabaigos. Visas šias galimybes suteikia Europos kultūros kelių maršrutai.
Nuo 2011 metų Europos kultūros kelius svarsto, tvirtina ir vertina Išplėstinio dalinio susitarimo dėl Kultūros kelių (angl. Enlarged Partial Agreement on Cultural Routes, toliau – Susitarimas) prie Europos Tarybos atstovai. Susitarimui priklauso 22 valstybės, viena iš jų – Lietuva.
Balandžio 11 d. įvyko Susitarimo atstovų posėdis, kuriame vertinta, kaip įgyvendinami 6 jau sertifikuoti kultūros keliai, bei svarstyti nauji pasiūlymai sertifikato, įrodančio, kad maršrutas atitinka Europos Tarybos kriterijus, suteikimui, rašoma Kultūros paveldo departamento pranešime spaudai.
Sertifikato galiojimas buvo pratęstas visiems Susitarimo valdybos vertintiems kultūros keliams – Mocarto keliui Europoje, Cistersų vienuolių keliui Europoje, Priešistorinio meno ant akmens (pavyzdžiui, urvuose, ant atodangų) keliui, Europos iškiliausių kapinių keliui, Šv. Olavo keliui ir Istorinių mineralinio vandens kurortų keliui.
Susitarimo atstovai svarstė ir pasiūlymus suteikti Europos Tarybos kultūros kelio sertifikatą naujiems keliams. Sertifikatas suteiktas trims kultūros keliams: Art nouveau tinklui (Art nouveau – XIX a. pab. – XX a. pr. architektūros, dekoratyvinės dailės stilius, moderno atmaina), Totalitarinių režimų architektūros XX a. Europos miestų atmintyje keliui (ATRIUM) bei 800 Europos kultūros istorijos ir meno metų sekant Habsburgų dinastijos pėdsakais keliui.
Susitikimo metu taip pat vyko rinkimai į Susitarimo biurą, kuris vertina veikiančius kultūros kelius bei Susitarimo valdybai teikia siūlymus dėl naujų kelių sertifikavimo. Į biurą išrinktas ir Lietuvos Kultūros paveldo departamento atstovas Alfredas Jomantas. Jo teigimu, kultūros keliai turi didelį potencialą: „Kultūros kelių naudą pajaučia ir pati valstybė: Europos kultūros keliai sudaro galimybę populiarinti savo šalies kultūrinio turizmo maršrutus tarptautiniu mastu, skatina tarpsektorinį bendradarbiavimą, bet svarbiausia – tiek vietinės bendruomenės, tiek keliautojai iš užsienio įgyja gilesnį supratimą apie valstybę, jos kultūrą ir kultūros paveldą“.
