Tapytoja Dalia Kirkutienė savo kūrinių parodą „Trys obuoliai“ surengė neįprastoje aplinkoje – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos kieme įsikūrusioje kavinėje „Pauzė“. Meno kūrėjams naują erdvę atvėrę kavinės savininkai pasirengę ir toliau su jais bendradarbiauti.
Tapytoja Dalia Kirkutienė savo kūrinių parodą „Trys obuoliai“ surengė neįprastoje aplinkoje – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos kieme įsikūrusioje kavinėje „Pauzė“. Meno kūrėjams naują erdvę atvėrę kavinės savininkai pasirengę ir toliau su jais bendradarbiauti.
Bibliotekos darbuotojai ir „Pauzės“ savininkai uostamiesčio dailininkams, fotografams ir vizualaus meno kūrėjams suformulavo nelengvą užduotį – šioje kavinėje jie galės eksponuoti tik tris savo darbus. Kaip sutalpinti savo talentą, išlieti kunkuliuojančius jausmus ir aistras nedidelėje erdvėje?
Trijų paveikslų parodą pirmoji surengė D. Kirkutienė. Tapytojai nebuvo lengva atrinkti jos kūrybos braižą geriausiai atspindinčius darbus. Vilniaus dailės akademijoje tekstilės specialybę įgijusi menininkė, gyvendama Kaune, nutolo nuo gobelenų. Vėliau ji persikėlė į Klaipėdą. Dabar D. Kirkutienė savo spalvingas kompozicijas drobėse „audžia“ teptuku.
Parodą pristatęs klaipėdietis menotyrininkas Petras Šmitas pastebėjo, kad iš kvadratukų sudėliotų D. Kirkutienės paveikslų koloristika šiek tiek primena prancūzų impresionizmo meistrų, ypač George'o Seurat kūrybą: „Tapant tokia maniera šiai menininkei prireikia ne tik nuovokos, bet ir didelio užsispyrimo, kantrybės. Unikali technika jai padeda atskleisti skirtingų temų, nuotaikų, jausmų gamas“.
Kavinėje eksponuojamuose sodrių spalvų paveiksluose ryškėja mistiškų gelmių, energijos pojūtis. D. Kirkutienės kūryboje galima rasti visko – ir abstrakcijų, ir subtilių siužetų. Jai nesvetimi ir etnografiniai motyvai, gamtos stichijos. Talentingos koloristės paveikslų nuotaikos virpa, kinta kaip margaspalviame kaleidoskope – nuo tingios ramybės iki liepsningų aistros proveržių.
D. Kirkutienė prisipažino, kad jai nebuvo lengva ryžtis „mažojo kalibro“ parodai neįprastoje aplinkoje: „Man patinka iššūkiai, patiko ir nurodyti parodos apribojimai. Kartais dailininkai persistengia, versdamiesi per galvą siekia savimi ir savo darbais užpildyti didžiules ekspozicijų sales. Aišku, man teko pasukti galvą, kol atrinkau tris paveikslus, kurie galbūt šiek tiek atspindi mano kūrybos braižą, pasaulėjautą.“
Šios parodos kuratorė klaipėdietė poetė Dalia Bielskytė džiaugėsi „Pauzės“ savininkų geranoriškumu: „Jie atviri naujoms idėjoms, mielai bendrauja su kūrėjais. Klaipėdoje yra dar viena menininkų lankoma kavinė – Senamiesčio baras. Ten jie irgi priimami išskėstomis rankomis, tačiau šioje kavinėje nėra didelių galimybių rengti dailės ir kitų menų vernisažus.“
Klaipėdiečiai susidomėjo nauja meno erdve – „Pauzėje“ naujos parodos bus atidaromos kas mėnesį.
Naujus sumanymus brandinanti D. Bielskytė jau žvelgia į ateitį: „Po kavinės skliautais gali skambėti literatų, aktorių, poezijos gerbėjų, meno kritikų skaitomos eilės“.
