Šiuos metus paskelbus Kristijono Donelaičio metais ir UNESCO šią sukaktį įtraukus į Atmintinų pasaulio sukakčių sąrašą, renginių, skirtų K. Donelaičiui netrūksta. Savaitgalį pasibaigusioje Vilniaus knygų mugėje buvo surengti nacionaliniai K. Donelaičio poemos „Metai“ skaitymai. Literatūros ir tautosakos institutas jubiliejaus proga išleido „Metus“, prie kurių pridėtas ir mokymo vadovas, kaip skaityti hegzametrą. Šiame institute taip pat saugomas ir unikalus „Metų“ rankraštis.
Šiuos metus paskelbus Kristijono Donelaičio metais ir UNESCO šią sukaktį įtraukus į Atmintinų pasaulio sukakčių sąrašą, renginių, skirtų K. Donelaičiui netrūksta. Savaitgalį pasibaigusioje Vilniaus knygų mugėje buvo surengti nacionaliniai K. Donelaičio poemos „Metai“ skaitymai. Literatūros ir tautosakos institutas jubiliejaus proga išleido „Metus“, prie kurių pridėtas ir mokymo vadovas, kaip skaityti hegzametrą. Šiame institute taip pat saugomas ir unikalus „Metų“ rankraštis.
„Štai čia mes saugome Donelaičio rankraščius, čia matom viršelį su archyvo antspaudu ir jų vadinamais marškinėliais, čia įrašas ir pavadinimas, čia vėl archyvo parašyta Unicum, numeris, saugojimo vieta, o čia jau pats rankraštis „Pavasario linksmybės, jau saulelė vėl atkopdama“, – pasakoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos vedėja Rūta Pleskačiauskienė.
K. Donelaičio rankraščiai įrašyti į UNESCO vykdomos programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Į jį pateko Literatūros ir tautosakos institute saugomi įvairūs K. Donelaičio laiškai bei poemos „Metai“ dalys, paties K. Donelaičio iš vokiečių kalbos verstas Prūsijos karaliaus įsakymas apie bendrųjų ganyklų separacijos naudą.
„Metų“ rankraštis unikalus, yra išlikusios dvi jo originalios dalys, kitos dvi yra dingusios per Rusijos ir Prancūzijos karą 1812 metais.
„Iš viso mes turim tik „Pavasario linksmybes“ ir „Vasaros darbus“. Kitos dvi dalys yra savu laiku išlikusios nuorašais, kurie irgi nėra randami. Jie dingo Antrojo pasaulinio karo metu, bet tai didelis turtas, kad galime pasakyti, jog Donelaičio tekstas toks ir ne kitoks, nes visokių istorijų yra buvę“, – aiškina Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.
Visa tai buvo saugojama Karaliaučiuje, bet besitraukinat vokiečiams, viskas buvo sukrauta į maišus ir iškeliavo kažkur, stebuklingu būdu jie atsidūrė Lietuvoje, o akademikas Pakarklis sekė jų pėdomis ir Laukstyčių pilyje – 200 km nuo Karaliaučiaus – 1945 m. rado tuos dokumentus.
Pirmasis „Metus“ išleido Liudvikas Rėza, 1818-aisiais, kai dviejų kūrinio dalių rankraščių jau nebuvo. Jis sujungė keturias K. Donelaičio dalis į „Metus“, nes nuorašuose dalys nebuvo sujungtas į bendrą pavadinimą. L. Rėza K. Donelaičio tekstą pakeitė, iš 2997 K. Donelaičio eilučių praleido 460.
„Rėza pirmiausia kupiūravo, kas politiškai nepalanku, kas galėjo pakenkti K. Donelaičiui. Prūsijos karalystėje vyravo griežta tvarka ir bet kokie politiniai pasisakymai buvo ribojami, tam, kad poema plistų toliau, pirmasis leidimas yra gerokai sutrumpintas, bet kadangi buvo rankraščiai, vėlesniuose leidimuose buvo atstatytos praleistos eilutės, tad šiandien turime pakankamai autentišką tekstą“, – tvirtina G. Vaškelis.
Pasak jo, ketinama išleisti ir naujus akademinius autoriaus raštų tomus, pasirodys ir fotografuotas K. Donelaičio „Metų“ rankraščių leidimas.
