Improvizacija padeda ne tik atsikratyti scenos baimės, išlaisvinti savo kūrybiškumą, išlavinti bendravimo įgūdžius, bet ir priversti protą veikti spontaniškai, tikina aktorius, Improvizacijos klubo įkūrėjas Andrius Žebrauskas. Jo organizuojamus seminarus lankantys žmonės tvirtina, kad improvizacija yra pačios geriausios atostogos.
Improvizacija padeda ne tik atsikratyti scenos baimės, išlaisvinti savo kūrybiškumą, išlavinti bendravimo įgūdžius, bet ir priversti protą veikti spontaniškai, tikina aktorius, Improvizacijos klubo įkūrėjas Andrius Žebrauskas. Jo organizuojamus seminarus lankantys žmonės tvirtina, kad improvizacija yra pačios geriausios atostogos.
Improvizacijos teatro žanras Lietuvoje, galima sakyti, gimė Tarptautiniame teatrų festivalyje LIFE. Trupė „Trečias brolis“, kurios priešakyje – aktorius A. Žebrauskas, kūrė televizijos laidą „Pagauk kampą“. Pasibaigus šiam projektui, A. Žebrauskas tęsė veiklą: įkūrė improvizacijos teatrą „Kitas kampas“. Jis įtikino Lietuvą, kad improvizuoti gali kiekvienas, nesvarbu, kokio amžiaus ar profesijos.
„Kai buvome vaikai, mes puikiai improvizuodavome, vaidindavome, pasakodavome istorijas. Žmogus iš prigimties turi teisę improvizuoti“, – tikina aktorius, Improvizacijos klubo įkūrėjas A. Žebrauskas.
Jis teigia, kad žmonės į jo organizuojamus seminarus ateina turėdami įvairiausių tikslų. Dažnai jie siekia asmeninio tobulėjimo, o kartais tik ieško, kur gerai praleisti laiką ir atsipalaiduoti.
„Vienas gali norėti sumažinti auditorijos baimę, kad galėtų viešai kalbėti, kitas nori atrasti kažką savo, dar kitas nori kūrybiškumą, bendravimo įgūdžius lavinti, dar kitas nori tapti spontaniškesnis. Kuo žmogus spontaniškesnis, tuo labiau jis charizmatiškesnis“, – aiškina A. Žebrauskas.
Aktorius išbandyti save improvizuojant siūlo žmonėms, kurie nori augti ir keistis. Plėsti galimybių ribas ir bent trumpam išeiti iš komforto zonos.
„Vakaruose mes sureikšminam galvą ir protą. Protas arba planuoja, arba analizuoja, o improvizacija yra čia ir dabar. Vakariečiams trūksta to spontaniškumo, darymo iš impulso, kalbėjimo nežinant, kuo baigsis“, – mano aktorius.
A. Žebrauskas sako, kad pats geriausias būdas mokytis yra mokyti. Malonumo jam teikia atmosfera, kuri sukuriama, kai dingsta žmogaus baimė būti vertinamam, ir jis gali būti toks, koks yra iš tikrųjų.
„Visi bijo auditorijos – tai viena iš didžiausių fobijų. Bet kai žmogus pradeda skleistis, pražysta skirtingom spalvom – tik vieni anksčiau, kiti vėliau. Pavyzdžiui, žmogus gali taip bijoti, kad jam net rankos ima drebėti, vėliau jis, nors ir drebančiomis rankomis, bet jau ima daryt, o paskui, žiūrėk, ir rankos nustoja drebėti“, – pasakoja Improvizacijos klubo įkūrėjas.
Spontaniškumas, kūrybiškumas, kūno kalba, viešas kalbėjimas, saviraiška – savybės, kurias vardija ir užsiėmimus lankantys improvizacijos klubo nariai.
„Tai ne tik profesiniame darbe man padeda. Pastebėjau, kad improvizacija išmoko ne tik scenoje elgtis, bet ir nebijoti savęs, nebijot būti tokiu, koks esi, išsireikšt taip, kaip tau aptinka, ir būti laisvu“, – sako Improvizacijos klubo narys Justinas.
„Improvizacija padeda visiškai išjungti protą ir pailsėti nuo rūpesčių. Visas improvizacijos procesas yra pačios geriausios atostogos, kokios tik gali būti“, – sako Improvizacijos klubo narė Elena.
Pašnekovai sutaria: improvizacija – tai vieta, kur nėra statusų, kur viskas paliekama už durų ir galima pasinerti į savęs ieškojimus, į būseną čia ir dabar.
