Gerai padirbėjus, sniego luitas gali tapti įmantriausia skulptūra. Tai – jau 24 kartą įrodo Kolorado Valstijoje Brekenridže vykstantis sniego skulptūrų čempionatas. Įspūdžiais dalijasi ir savo kūrinį pristato skulptorių komanda iš Lietuvos.
Gerai padirbėjus, sniego luitas gali tapti įmantriausia skulptūra. Tai – jau 24 kartą įrodo Kolorado Valstijoje Brekenridže vykstantis sniego skulptūrų čempionatas. Įspūdžiais dalijasi ir savo kūrinį pristato skulptorių komanda iš Lietuvos.
Kęstutis Lanauskas, Mindaugas Jūrėnas, Artūras Burneika ir Tomas Petreikis – tokia skulptorių komanda Brekenridže pasiryžo 20 tonų svorio, beveik keturių metrų aukščio sniego kubą paversti mišku. Lietuvių komanda pasiūlė ekologinę temą „Kažkada čia stovėjo miškas...“, taip kūrėjai siekia atkreipti dėmesį į masiškai nykstančių miškų problemą. Kitų komandų darbuose bus galima atpažinti muzikos, filmų, legendų siužetus, saulės ir mėnulio tematiką, be dėmesio neliks ir artėjančios Sočio žiemos olimpinės žaidynės.
Nedideliame Brekenridžo miestelyje Sniego skulptūrų festivalis, pasak organizatorių, bene laukiamiausias metų renginys. 24 metus vykstančiame čempionate netrūksta lankytojų, ateinančių apžiūrėti ne tik galutinio rezultato, bet ir stebėti kūrybos proceso. Nepritrūksta ir idėjas įgyvendinti norinčių skulptorių.
Patekti į sniego skulptūrų čempionatą šiemet norėjo 35 komandos, pakviesta 16. Penkias dienas, o tiksliau – 65 valandas, prie sniego kubų be lietuvių darbuosis katalonų, estų, suomių, prancūzų, vokiečių, britų, italų, dvi mongolų, rusų bei trys amerikiečių skulptorių grupės. 16-oji – Meksikos komanda – dalyvauti atsisakė susirgus komandos nariams.
Svarbiausia taisyklė, kurios turi laikytis festivalio dalyviai – jokių sudėtingų, darbą gerokai palengvinančių, įrankių ir papildomų atramų ar detalių. Sniego kubą skaptuoti galima tik paprastais įrankiais. Organizatoriai tikina, kad čia komandoms nepritrūksta išradingumo: dirbama virtuvės peiliais, šaukštais, mentelėmis, puikiai tinka ir vaikiški kastuvėliai iš smėlio dėžės. Ko nors pritrūkus visada galima tikėtis kaimynų pagalbos. Svarbiausia, kad darbas būtų baigtas per penkias dienas ir įtikintų ne tik žiūrovus, bet ir komisiją.
Oro sąlygos Brekenridže džiugintų turbūt kiekvieną, išskyrus sniego skulptorius. Nors ir spaudžiant šalčiui, saulė nedingsta visas festivalio dienas, tad dalyviams tenka galvoti, kaip sukurti pavėsį meno kūriniu virstančiam sniego kubui. Patyrusioms komandoms tai puikiai pavyksta, net jei vienintelis būdas tai padaryti – paaukoti striukes. Išsaugoti skulptūras teks ne tik, kol jas įvertins komisija. Jei oro sąlygos leis, lankytojai 15 komandų darbus galės apžiūrėti iki vasario antrosios.
Lietuvių skulptorių komanda pastaraisiais metais iš sniego skulptūrų festivalių tuščiomis negrįžta: 2010-aisiais Brekenridže mūsiškių kūrinys įvertintas aukščiausiai, be apdovanojimų komanda neliko ir tarptautiniame Saporo sniego festivalyje Japonijoje. 2009-aisiais užėmę antrąją vietą, po dvejų metų K. Lanausko vadovaujami skulptoriai buvo pirmi, o dar po metų džiaugėsi trečiąja vieta.