Vasaros sezoną Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (LNDM) pradeda pristatydamas 10 naujų parodų. Jose lankytojai išvys bendras liaudies ir šiuolaikinio meno kūrinių ekspozicijas, išsamiai pristatomą Lietuvos piešinio tradiciją, naujas garsių šiuolaikinių menininkų instaliacijas bei iš Kolumbijos į Lietuvą sugrąžintą Nijolės Šivickas de Mockus kūrybos palikimą bei su Caravaggio vardu siejamus kūrinius, rašoma LNDM pranešime žiniasklaidai. Naujosios parodos įtrauks į netikėtus skirtingų epochų, meno formų ir kultūrinių patirčių susitikimus.
„Šią vasarą Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pateiks lankytojams išskirtinio diapazono ir kokybės meninį meniu – nuo liaudies meno ir šiuolaikinių instaliacijų iki pasaulinio kalibro baroko šedevrų, nuo Lietuvos piešinio tradicijos ištakų iki simboliškai į Lietuvą grįžtančių išeivijos kūrėjų nematytų kūrinių.
Džiaugiamės galėdami Lietuvos publikai parodyti tiek pirmą kartą į šalį parkeliavusį Nijolės Šivickas de Mockus kūrybinį palikimą, tiek su Caravaggio vardu siejamus kūrinius, o kartu suteikti erdvę įžvalgiems ir intelektualiems šiuolaikiniams menininkams. Tikime, kad šios parodos taps ne tik kultūrinio pažinimo šaltiniu, bet ir malonia laisvalaikio atgaiva vasarą muziejuose leidžiantiems lankytojams“, – neslėpė džiaugsmo LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Egzotiška atostogų pradžia tarp kačių ir liūtų bei Caravaggio galvosūkis
Sezoną pradėjo LNDM Pamario galerija, birželio 5 d. atvėrusi dvi parodas. Parodoje „Kai kurios katės yra liūtai“ susitinka tautodailės ir profesionaliojo meno kūriniai, kviečiantys pažvelgti į iš pirmo žvilgsnio skirtingus, tačiau glaudžiai susijusius pasaulius. Vieni darbai kasdienybei suteikia jaukumo ir švelnumo, kiti atskleidžia jėgą, drąsą ir išskirtinumą – tarsi katės ir liūtai. Animalistinius motyvus galerijoje pratęsia ir Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“. Iš animacinio filmo pasiskolintas pavadinimas čia tampa nuoroda į poilsį, į kurį nuolat įsiterpia darbai, pareigos ir aplinkinių lūkesčiai.
Dideliame ekrane menininkas kuria egzotiško pajūrio atmosferą, o ją papildo kiklopų, beždžionių, gorilų ir mėlynos paukštės skulptūros. Tačiau atostogų nuotaika slepia ironišką žvilgsnį į grožio kultą bei nuolatinį siekį atitikti primestus tobulo gyvenimo vaizdinius.
Birželio 9 d. Vilniaus paveikslų galerijoje pristatoma iš Ukrainos Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvą atgabenta nepaprastai įdomi, ne vienerius metus profesionalų diskusijas kelianti 17 a. drobė „Kristaus suėmimas“, priskiriama italų baroko meistrui Michelangelo Merisi da Caravaggio (1571–1610). Pasaulyje žinoma mažiausiai dvylika šio paveikslo variantų, o Odesoje saugoma versija dažnai siejama su pirmąja Giovanni di Attilio atlikta kopija.
Ne mažiau įspūdinga ir šios drobės istorija: 2008 m. paveikslas buvo pagrobtas, vėliau rastas smarkiai apgadintas, neseniai, baigus jį restauruoti Ukrainoje, po sudėtingos kelionės per karo niokojamą šalį kūrinys pasiekė LNDM Prano Gudyno restauravimo centrą. Atlikus fizikinius tyrimus ir pasirūpinus saugiu kūrinio eksponavimu, jis pirmą kartą pristatomas Lietuvos publikai, atveriant retą galimybę iš arti stebėti, kaip gimsta ir yra perrašoma meno istorija.
Šiuolaikinio meno instaliacijos ir linija, pradėjusi piešinio istoriją
Birželio 17 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje pristatoma paroda „Aš esu daugiskaita“, sujungianti du menininkus – Yuge Kurt (Vilnius) ir Egmontą Gerą (Londonas), kurių kūrybinis ryšys užsimezgė ne fizinėje erdvėje, o hibridiniame skaitmeniniame lauke. Daugiau nei trejus metus skirtingose šalyse gyvenantys menininkai dalijasi idėjomis, tačiau iki šiol nėra susitikę gyvai. Paroda tampa savotišku šio neįprasto ryšio įkūnijimu – erdve, kurioje virtualus bendradarbiavimas įgauna fizinį pavidalą. Tyrinėdami šiuolaikinės tapatybės trapumą ir daugialypumą, abu kūrėjai kviečia permąstyti, kokiomis formomis šiandien egzistuojame ir kaip kuriame ryšį vieni su kitais.
Birželio 18 d. skirtinguose Lietuvos miestuose duris atvers dvi šiuolaikinio meno parodos – viena kvies tyrinėti istorijos, architektūros ir materialaus paveldo sluoksnius, kita – pasinerti į atminties, tapatybės ir asmeninių pasakojimų pasaulį.
Tarpdisciplininio meno kūrėjas Danas Aleksa pristatys projektą „Pėda, kakta, gomurys ir raktas“. Jis naujai interpretuoja Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus istoriją, architektūrą bei transformacijas. Kadaise viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ginklų saugyklų, šiandien Taikomosios dailės ir dizaino muziejumi tapęs Senasis arsenalas tampa pagrindine parodos ašimi. Menininką domina virsmas iš ginklų saugyklos į kultūros, meno ir atminties erdves.
Tą pačią dieną Prano Domšaičio galerijoje bus pristatyta naujausia Žilvino Landzbergo paroda „Pasakyk man savo vardą Sese“. Joje menininkas kuria erdvę, matomą tarsi mažos mergaitės akimis. Ekspozicijų salė čia virs savotišku namų pasauliu – atskiromis šeimos narių erdvėmis, kuriose per detales ir nuotaikas atsiskleidžia tėčio, mamos, močiutės bei vaikų kambarių charakteriai. Ši paroda – tai tarsi fragmentiška dėlionė, mėginimas abstrakčia forma priartėti prie sunkiai nusakomų žmogaus tapatybės ištakų. Vardai, kvapai, prisilietimai, žodžiai, vietos ir jausmai susipina į vientisą patyrimą, kuriame viskas vyksta vienu metu ir tampa asmeninės būties dalimi.
Birželio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijoje atveriama paroda „Pradžioje buvo linija: 18–21 a. piešiniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“, pristatanti Lietuvos piešinio tradiciją ir jos kaitą. Ekspozicija apima kūrinius nuo Vilniaus universiteto dailės katedrų akademinio piešinio pavyzdžių, Vilniaus piešimo mokyklos ir tarpukario modernizmo iki 20 a. antrosios pusės bei šiuolaikinių menininkų darbų. Parodoje ne tik apžvelgiama piešinio istorija, bet ir atskleidžiama jo reikšmė bei raiškos galimybių įvairovė. Čia piešinys tampa universalia meninės kalbos forma, jungiančia skirtingas epochas ir menines patirtis.
Liepą – kūrybiniai sugrįžimai ir nauji šiuolaikinio meno kanalai
Liepos 2 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje pirmą kartą pristatomas pernai iš Kolumbijos į Lietuvą atkeliavęs Nijolės Šivickas de Mockus kūrybinis palikimas parodoje „Iš spiralės gimstanti visata“. Kėdainiuose gimusi skulptorė ir keramikė po Antrojo pasaulinio karo pasitraukė į Vokietiją, studijavo Štutgarto dailės akademijoje, o vėliau įsikūrė Pietų Amerikoje, kur susiformavo savitas jos meninis braižas. Didelę įtaką menininkei darė ikikolumbinio meno tradicijos – dirbdama daugiausia su moliu ji kūrė skulptūras, objektus ir instaliacijas, archajiškas formas jungdama su modernia menine kalba.
Ilgainiui jos darbai vis labiau tolo nuo ekspresionizmo ir krypo abstrakcijos link, o nuolatiniai eksperimentai su medžiagomis atskleidė išskirtinį kūrybinį jautrumą. Šiemet šie darbai pirmą kartą bus pristatyti Lietuvos žiūrovams. Prie šio kūrybinio sugrįžimo prisidėjo ir LNDM bičiulių bendruomenė, ją papildyti gali kiekvienas, norintis tapti muziejaus iniciatyvų ir būsimų kultūrinių atradimų dalimi.
Liepos 3–rugpjūčio 2 d. Radvilų rūmų dailės muziejuje bus eksponuojamas Caravaggio šedevras „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Kaip ir Vilniaus paveikslų galerijoje pristatomas „Kristaus suėmimas“ šis kūrinys išsiskiria ne tik menine verte, bet ir nepaprasta istorija. Nuo 17 a. pradžios dingusiu laikytas paveikslas, kaip manoma, lydėjo dailininką paskutinėje kelionėje į Romą, tačiau jos Caravaggio taip ir nepasiekė – pakeliui, išsekęs nuo ligos, mirė. „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ buvo atrasta tik 2014 m. privačioje kolekcijoje Šveicarijoje, kur iš kartos į kartą buvo perduodama nė neįtariant tikrosios jos autorystės.
Liepos 24 d. Nacionalinėje dailės galerijoje atveriama Aurelijos Maknytės paroda „Kanalai“. Joje lankytojai susipažins ne tik su geriau žinomais autorės darbais, bet ir su ankstyvaisiais, itin retai matomais šviesos objektais, fotografijomis, videodarbais ir kitais, sunkiai į menines kategorijas telpančiais kūriniais. Beatričės Mockevičiūtės sukurtoje šviesos architektūroje A. Maknytės praktika ir jos laikmetis skleisis laikmenų, driežų, dinozaurų, televizorių, kamerų akių ir kitų daiktelių pavidalais.
Vasarą LNDM siūlo leistis į kelionę po skirtingas menines kryptis – nuo egzotiška atostogų nuotaika alsuojančių instaliacijų ir asmeninių istorijų iki piešinio tradicijos ištakų bei meno istorijos intrigų. Lankytojai kviečiami atrasti ne tik naujas parodas, bet ir sugrįžti į anksčiau atvertas ekspozicijas bei nuolatines kolekcijas. Vasaros skaitymams LNDM siūlo ir naujų leidinių, atveriančių muziejų istorijas, meno kolekcionavimo tradicijas, Šiaurės vaizdinių vaidmenį Baltijos regiono kultūroje bei Ukrainos fotografijos reiškinius.
Atostogaujantys užsienyje šią vasarą taip pat galės patirti Lietuvos meną – Jungtinėje Karalystėje, „Tate St Ives“ galerijoje, lankytojai gali susipažinti su Aleksandros Kasubos kūryba parodoje „Buveinės pojūčiams“. Italijoje, Šv. Angelo pilyje Romoje, nuo birželio pabaigos lauks maloni „lietuviška“ staigmena – žymiojo 19 a. Lietuvos tapytojo Kanuto Rusecko (1800–1860) darbų iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių ekspozicija „Ugnis virš Tibro: Roma Kanuto Rusecko akimis“.
Meno mėgėjų laukia ir Venecijos bienalė, kur Lietuvos nacionaliniame paviljone eksponuojama Marijos Gimbutienės idėjų įkvėpta Eglės Budvytytės trikanalė instaliacija „Gyva gyva-ta“. Išsami informacija apie parodas ir renginius skelbiama Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
