Lenkija lapkričio 11-ąją mini savo Nepriklausomybės paskelbimo dieną. Ta proga šalies prezidentas Bronislawas Komorowskis apdovanojo lenkų rašytoją ir eseistą Jaceką Bochenskį bei lietuvių poetą, vertėją, publicistą Tomą Venclovą valstybiniais apdovanojimais, rašo rp.pl.
Lenkija lapkričio 11-ąją mini savo Nepriklausomybės paskelbimo dieną. Ta proga šalies prezidentas Bronislawas Komorowskis apdovanojo lenkų rašytoją ir eseistą Jaceką Bochenskį bei lietuvių poetą, vertėją, publicistą Tomą Venclovą valstybiniais apdovanojimais, rašo rp.pl.
B. Komorowskis T. Venclovai įteikė Didįjį Kryžių už nuopelnus Lenkijos Respublikai stiprinant tarpkultūrinį dialogą. Lenkijos prezidentas T. Venclovą pavadino „lietuviu, mūsų lietuviškuoju bičiuliu“. Taip pat prezidentas padėkojo jam už indėlį kovojant dėl Lenkijos ir Lietuvos laisvės „tokiu būdu, kai atkuriami tarpusavio simpatijos, brolystės saitai, kuriami normalūs, geri kaimynų santykiai“.
Lenkijos prezidentas taip pat pažymėjo, kad kalbama apie 1918 metų lapkričio 11 dieną, kai „nepriklausomybę teko iškovoti jėga, neretai kovojant su kaimynais ir juos sužeidžiant“. Tai esą buvo pirmosios kovos dėl nepriklausomybės tiek lietuviams, tiek lenkams, tiek ukrainiečiams.
„Šiandien, kai džiaugiamės antrą kartą atgauta laisve ir nepriklausomybe, galime pasakyti tiesiai žiūrėdami vieni kitiems į akis, kad ši antroji nepriklausomybė leidžia mums peržengti visus barjerus, kurie mus kada nors išskyrė. Ji reiškia vienybę su kaimynais ir galimybę kurti bendradarbiavimo, solidarumo bei tarpusavio supratimo ryšius“, – kalbėjo B. Komorowskis.
Po iškilmių kalbėdamas su žurnalistais T. Venclova pareiškė, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai yra kur kas geresni, negu buvo. „Niekada nebuvo taip, kad viskas būtų gerai, lyg gyventume rojuje. Nuo tų laikų, kai Adomas ir Ieva suvalgė obuolį, nėra žemėje rojaus, deja, bet yra daug geriau, negu buvo anksčiau“, – kalbėjo T. Venclova.
Lietuvių poetas ir vertėjas tvirtino, kad Lenkijos prezidento įteiktas apdovanojimas yra jam labai reikšmingas: „Lenkija yra man svarbus kraštas, draugiškas, tai antra mano gyvenimo šalis, žinoma, pirmoji yra Lietuva.“
Paklaustas, kas jungia lenkus ir lietuvius, poetas teigė, jog tai yra „ilga, įvairiapusė, bet iš esmės labai pozityvi tradicija“.
