Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) taryba trečiadienį vykusiame posėdyje išklausė tris pretendentus į įstaigos vadovus ir nusprendė, kurio iš jų kandidatūrą teiks Seimo pirmininkui Juozui Olekui.
Toliau vadovauti centrui norėtų dabartinis direktorius, istorikas Arūnas Bubnys, posto taip pat siekia Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Kabelkė ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėja Dovilė Lauraitienė.
Atranką vykdančios nepriklausomos Genocido centro tarybos pirmininko Arūno Streikaus teigimu, kandidatas jau aiškus, tačiau jis bus pristatytas tik po susitikimo su Seimo pirmininku.
„Sutarėme taryboje komentuoti tik po susitikimo su Seimo pirmininku. (...) Nebuvo bendras sutarimas (dėl kandidato – BNS), kad visi jau visi už vieną, bet buvo akivaizdus (lyderis – BNS)“, – BNS sakė jis.
LGGRTC generalinį direktorių skiria ir atleidžia Seimas.
Iki šiol centro vadovo kandidatūrą parinkdavo parlamento pirmininkas vienasmeniškai.
Savo ruožtu A. Bubnys tarybai pažymėjo, kad savo vadovavimo laikotarpiu centre sugebėjo numalšinti vidines įtampas, sutelkti kolektyvą.
Anot jo, didžiausia centro problema šiuo metu – negebėjimas ištransliuoti, kokius darbus LGGRTC vykdo.
„Viena svarbiausių užduočių būtų mūsų žinomumo, įstaigos ir autoriteto stiprinimas per komunikaciją, vidinę ir išorinę, per tarptautinį bendradarbiavimą ir edukaciją, būtent tokios kryptys, kurios leistų mums pakelti įstaigos autoritetą ir žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje“, – kalbėjo jis.
Tuo metu į vadoves pretenduojanti D. Kabelkė tarybai sakė centrą matanti kaip gyvūną su daugybe galvų, kurias reikia efektyvinti.
„Labai daug skirtingų funkcijų vienoje institucijoje, kurias norint sėkmingai įgyvendinti yra reikalingas didelis vadybinis ir strateginis gebėjimas viską sukoordinuoti ir sujungti į vieną bendrą tikslą“, – nurodė ji.
D. Kabelkė tvirtino, kad tapusi vadove vykdytų struktūrinius pokyčius centro administracijoje ir padaliniuose.
„Reikėtų įvesti šiek tiek vertikalumo į struktūrą ir taip pat labai aiškiai atskirti tyrimus, memorialinę veiklą nuo administravimo ir infrastruktūros. (Todėl – BNS) sukūriau ir siūlau užsienio šalių tyrimų centrų pavyzdžiais paremtą naują centro struktūrą, kurią siekčiau įgyvendinti“, – kalbėjo pretendentė.
Už pokyčių svarbą LGGRTC valdyme pasisakė ir vadovo kėdės siekianti D. Lauraitienė.
„Vertindama situaciją galiu teigti, kad Lietuvos istorinės minties laukas yra stiprus, tačiau fragmentuotas. Trūksta nuoseklios strategijos, aiškesnės institucijų koordinacijos ir efektyvesnio veikimo. Manau, kad šiandien atminties institucijos turi veikti kaip aktyvūs visuomenės partneriai, formuoti pilietiškumą, stiprinti pasitikėjimą valstybe“, – aiškino ji.
A. Streikus pabrėžia, kad centro veikla turėtų būti efektyvesnė, atliepianti šiandieninio pasaulio ir geopolitinius iššūkius.
„Man atrodo, centras vis dėlto kol kas veikia tuo 20 amžiaus režimu, kai jis orientuojasi į tokias labai tradicines veiklas“, – BNS sakė A. Streikus.
Anot LGGRTC tarybos pirmininko, valdymo organas yra užfiksavęs ne vieną silpnąją dabartinio centro vadovo veiklos pusę.
„Galima spręsti iš mūsų posėdžių protokolų, (...) tikrai gana daug esame užfiksavę tų silpnųjų, probleminių vietų, kol kas iš dabartinės vadovybės (...) pasirengimo dialogui su mumis ir bandymo atskleistas problemas spręsti nematėme“, – nurodė jis.
Konkurse į Genocido centro vadovo pareigas gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „visiškai slaptai“.
Į Genocido centro vadovus negali pretenduoti asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, buvę Komunistų partijos nariai.
A. Bubnys centrui vadovauja nuo 2021 metų balandžio.
LGGRTC vykdo totalitarinių režimų, okupacijų, Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytų nusikaltimų įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
