Nenumaldoma butų krizė, tarnaičių ir namų šeimininkų santykiai, pikantiškos detalės ir tarpukario namų interjeras – tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė pristatė naujausią savo knygą „Namai“, kviečiančią užsukti į tarpukario Kauno gyventojų namus.
Diskusiją su knygos autore I. Jakubavičiene moderavo Luka Lesauskaitė.
„Mūsų laikinoji sostinė, ten vykęs žmonių gyvenimas. Mes daug žinome apie tada vykusius politinius įvykius, bet kaip gyveno žmonės, kokios buvo jų gyvenimo sąlygos – apie tai iš tikrųjų labai nedaug parašyta“, – pokalbį pradėjo tarpukarį Kaune tyrinėjanti istorikė.
Jakubavičienė: tarpukariu iššūkių įsigyti būstą tikrai netrūko
Nors knyga skaitoma kaip įtraukiantis pasakojimas, autorė pabrėžė, kad kiekvienas sakinys čia pagrįstas faktais.
„Skirtumas tas, kad aš nesu tikra rašytoja, aš negaliu fantazuoti, negaliu kurti to, ko nebuvo, arba to, ko tikrai nežinau. Mano kaip istorikės darbas yra visą laiką remtis konkrečiais istoriniais šaltiniais“, – apie kilusius iššūkius kalbėjo ji.
Pasak istorikės, po intensyvių paieškų ji suprato, kad medžiagos kasdienybės istorijai Kaune pakanka. Šįkart autorė savo knygos bendraautoriais vadina daugiau nei 50 žmonių – tai tarpukario amžininkai, rašytojai, kurių prisiminimai leido atkurti namų atmosferą. Tarp jų – Petronėlė Orintaitė ir Birutė Pūkelevičiūtė.
„Mano žvilgsnis į namus buvo visiškai kitoks nei architekto ar menotyrininko. Kaip istorikė norėjau matyti bendras tendencijas, ne tik kaip viena ar kita šeima įsikūrė, man buvo svarbu rasti bendrą vardiklį, bendrus bruožus išryškinti. Kaip ir šiais laikais, tarpukariu iššūkių įsigyti būstą tikrai netrūko“, – teigė I. Jakubavičienė.
Nuo butų krizės iki statybų bumo
Knygoje pasakojama, kaip Kaunas, niekada nesvajojęs tapti sostine, per vieną naktį turėjo priimti tūkstančius žmonių.
„Kauno išskirtinumas yra tas, kad 1919 m. sausio 2 d. Raudonoji armija užima Vilnių. Visos besikuriančios Lietuvos valstybinės įstaigos per naktį traukiniais, vežimais turi trauktis į Kauną. Iš Vilniaus bėga lietuviai, ir taip tūkstančiai žmonių per keletą dienų atsiduria Kaune. Įsivaizduokite, prasideda tikra butų krizė“, – pasakojo I. Jakubavičienė.
Pirmieji metai buvo sunkūs, tačiau apie 1930-uosius prasidėjo tikrasis statybų pikas. Kasmet buvo išduodama po 700–800 leidimų mūriniams pastatams.
„Tiksliai pasakyti, kiek namų pastatyta, sunku, nes vyko ir stichiškos statybos (pvz., Brazilka, Argentinka Žaliakalnio šlaituose), kur žmonės statėsi be jokių leidimų iš pigių medžiagų“, – aiškino knygos „Namai“ autorė.
Salonas – namų širdis ir šeimininko veidas
Nagrinėdama tarpukario Kaune vyravusius namų interjerus, istorikė išskiria dvi pagrindines kryptis: modernizmą ir tautinį stilių. Žurnalai moterims tuomet akcentavo: „Namai turi liudyti, kad čia gyvena lietuviai.“ Tačiau bene svarbiausias atradimas – tarpukario socialinio gyvenimo centras.
„Tarpukariu svarbiausias kambarys buvo salonas. Jame turėjo tilpti bent 10 svečių. <...> Salonas reprezentavo šeimininkus: gražiausi baldai, paveikslai, kilimai. Iš salono interjero galėjai suprasti žmogaus išsilavinimą ir jo grožio suvokimą“, – aiškino autorė.
Be to, tuo metu Kauno gyventojai namus statė ne tik sau, jie tikėjo, kad čia įsikurs jų ateities kartos.
Nematomi namų pagalbininkai ir meilės paslaptys
Viena įdomiausių knygos temų – tarnaitės, jų Kaune buvo apie 4 000. Anot I. Jakubavičienės, jos buvo neatsiejama vidutinės klasės gyvenimo dalis.
„Vidutinių pajamų šeima, uždirbanti 500 litų per mėnesį, tikrai galėjo samdyti tarnaitę, nes jos paslaugos kainavo 25 litus per mėnesį plius išlaikymas. Merginos iš kaimo dirbdavo tam, kad susitaupytų kraičiui“, – teigė I. Jakubavičienė.
Tarnaitės matė ir žinojo viską, o kartais pačios tapdavo romantiškų istorijų įkaitėmis. Autorė knygoje atskleidžia ir pikantiškų detalių, pavyzdžiui, žymaus teisininko Mykolo Romerio dienoraščio paslaptis.
„Kadangi tai jau vieša, knygoje aprašau jo laimingą meilės istoriją su tarnaitėle. Bet visų paslapčių neišduosiu – palikime intrigą skaitytojams“, – sakė istorikė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
