Istorikės Ingridos Jakubavičienės knygoje „Namai“ – apie tarpukario Kauno kasdienybę ir su meile kurtus namus. Pasak istorikės, jie – paminklas visai tarpukario Lietuvai.
Skulptoriaus Juozo Zikaro namuose-muziejuje – daugybė autentiškų interjero detalių, baldų, indų primenančių laiką, kai 1932-aisiais įsikūrė Zikarų šeima. Nauja istorikės I. Jakubavičienės knyga – apie šiuos ir kitus daugiau nei penkiasdešimt namų, kuriuose tarpukariu gyveno politikai, medikai, verslininkai, mokytojai, kultūros žmonės.
„Per vieną naktį karštligiškai iš Vilniaus turėjo pasitraukti ne tik visos valstybinės įstaigos, bet ir tūkstančiai lietuvių ir taip Kaunas, atrodytų, iš pradžių laikinai, tapo prieglobsčiu, tačiau ilgainiui tai daugeliui žmonių, vos ne šimtui tūkstančių kauniečių tarpukariu tapo namais“, – kalba istorikė dr. I. Jakubavičienė.
Knygos autorė rėmėsi istorikų tyrimais, dokumentais, bendraautoriais tapo daugybė kauniečių, prisiminusių vaikystę tėvų namuose Laisvės alėjoje ar Žaliakalnyje.
„Esmė buvo šioje knygoje pateikti, kaip žmonės jautėsi tuose namuose, kas įkvėpė juos kurti namus, todėl rašau apie tai, pavyzdžiui, ar sunku buvo surasti architektą, kuris suprojektuotų namus, kiek kainavo mūrinio namo statyba Kaune – kainavo nuo 60 iki 75 tūkstančių ir daugiau“, – teigia pašnekovė.
Knygoje – ir apie butų krizę, modernizmo ir tautiškumo dermę interjeruose bei apie pagalbininkus namuose. Skaičiuojama, kad tarpukario Kaune buvo apie 4 tūkstančius tarnaičių. Jas, virėjas, aukles galėjo nusamdyti ir vidutines pajamas gaunančios šeimos.
„Būtent ši dedamoji padeda atsakyti į klausimą, kaip tarpukariu tos aktyvios visuomenininkės tikrai galėjo spėti užauginti būrį vaikų, ir jų salonai spindėjo švara, ir jų priėmimai garsėjo puikiais patiekalais“, – komentuoja ji.
Pasak knygos autorės, tarpukario namų projektuose matyti, kad tarp užsakovių buvo nemažai moterų.
„Profesorė Vanda Tumėnienė, užsisakiusi architekto Vytauto Landsbergio projektą, deja, buvo vėliau juo nusivylusi. Kodėl? Paliksime tai skaitytojams sužinoti knygoje. Arba kita Kauno ponia Jadvyga Tubelienė taip pat pati statė namus“, – sako I. Jakubavičienė.
Istorikė sako, galime didžiuotis, kad kauniečiai, statydami namus, pastatė paminklą visai tarpukario Lietuvai. Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
