Antradienio vakarą, minint ketvirtąsias Rusijos karo Ukrainoje metines, Lukiškių aikštėje nuaidėjo Ukrainos palaikymo koncertas „Laisvė šviečia 2026. Radarom!“, per jį buvo renkamos lėšos robotų būriams.
Vasario 9 d. startavusi solidarumo su Ukraina akcija kvietė verslus ir visuomenę aktyviai prisidėti prie būtiniausių Ukrainos gynybinių pajėgumų užtikrinimo ir kartu aukoti oro ir sausumos robotų būriams. Būtent šie robotai galėtų pasiekti tas fronto vietas, į kurias patekti žmonėms yra itin sudėtinga ir pavojinga.
Šiuo metu jau yra perkamas pirmasis oro robotų būrys, Ukrainos karius pasieksiantis už dviejų savaičių.
Lukiškių aikštėje buvo įžiebta 12 atminimo laužų, simbolizuojančių 12 Rusijos agresijos prieš Ukrainą metų.
Į sceną žengė ryškiausi Lietuvos muzikos atlikėjai: Monika Liu, Vaidas Baumila, Vidas Bareikis, „Skamp“, „Kamanių šilelis“, Monika Linkytė, Gamka, Domantas Starkauskas („Abudu“), kvartetas „Balsai“, „Vilnius Voices“, „Baltos varnos“ ir daugelis kitų. Jie dalinsis savo įžvalgomis apie laisvę, nepriklausomybę ir pilietiškumą.
Renginį vedė Edmundas Jakilaitis ir Gerūta Griniūtė.
Masteikaitė: prieš ketverius metus Ukraina pasirinko nepasiduoti
Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė, Šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė scenoje sakė, kad ketveri karo Ukrainoje metai byloja apie laisvę, už kurią tenka mokėti didžiausią kainą.
„Karas prasideda nuo sprogimų, bet tautos stiprybė prasideda nuo pasirinkimo. Prieš ketverius metus Ukraina pasirinko nepasiduoti. Ir nuo tos dienos kiekviena nauja diena tapo įrodymu, kad laisvė nėra dovana – tai sprendimas, kurį žmonės prisiima kasdien. Sprendimas prisiimti atsakomybę ir veikti saugant laisvę. Nepaisant nieko – nepaisant baimės, agresoriaus dydžio, žiemos, speigo ar prarastos saugios kasdienybės, nepaisant istorijos.
Šiandien ryte peržiūrėjau Ukrainos prezidento video, padarytą pirmąją naktį, kur jis stovi su komanda Kijeve gatvėje ir konstatuoja faktą, kad jie šalyje ir niekur nesiruošia bėgti. Jis ir jo komanda prisiėmė atsakomybę ginti, gintis ir saugoti savo šalį. Ir jie vis dar ten, nuovargio išvagotais veidais, įtampos išraižytais kūnais ir besąlygiškai tikėdami pergale.
Šiandien minime ne tik karo metines, minime ketverius metus drąsos, ketverius metus pasipriešinimo, ketverius metus žmonių, kurie kiekvieną dieną renka laisvę, net tada, kai už ją tenka mokėti didžiausią kainą. Drąsa turi vardus, kūnus ir veidus“, – kalbėjo G. Masteikaitė.
Kaupinis: imperija žlugo 1991-aisiais, žlugs ir vėl
Scenoje į minią kreipęsis Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys, režisierius Karolis Kaupinis teigė, kad ketveri metai Ukrainos kovos išmokė dviejų svarbių pamokų.
„Viena iš jų yra labai svarbi mums šiandien Lietuvoje, čia politiškai, kad su blogiu negalima susitaikyti net ir mažiausiame žingsnyje. Ir kiekvieną kartą, kai jam nusileidžiame, jis auga ir daro papildomą žingsnį.
Bet kas iš mūsų, kas tokiu oru yra buvęs parą lauke, supranta, kaip greitai ateina gundymas nusileisti, grįžti namo ten, kur šilta, pasiduoti, nusiraminti. Ukrainiečiai to negali jau keturis metus ir dėl to nesitraukia. Rusijos propaganda ir žmonės, kurie ją platina Lietuvoje arba įtiki jos tezėmis, dažnai kartoją vieną ir tą patį dalyką, kad viskas tik apie pinigus, principus, viskas tiktai išskaičiavimas, viskas yra nauda, idėjos neegzistuoja.
(...) Vienas dalykas, kuris mus turi vesti į priekį ir veda ukrainiečius, kad imperija žlugs. Jeigu jie ir mes iškęsime vieną dieną ilgiau, negu imperija. Ji žlugo 1991-aisiais, ji žlugs ir vėl“, – sakė K. Kaupinis.
Tapinas: šiandien yra mirties, purvo ir gėdos dėl mūsų žmonijos diena
Visuomenininko Andriaus Tapino teigimu, atlaikyti karo siaubą padeda ne tik modernios technologijos, bet ir kasdieniai, iš pirmo žvilgsnio paprasti dalykai.
„Šiandien yra mirties, purvo ir gėdos dėl žmonijos, dėl mūsų rasės diena, kad tokie karai vis dar vyksta ir kad mūsų broliams ir seserims vis dar reikia aukoti savo gyvybes dėl tokių paprastų, įprastų žmogui dalykų.
Atsilaikyti padeda štai šitie robotai, kuriuos mes pirksime Ukrainos gynėjams. Bet tokiu oru atsilaikyti padeda ir snickersai, ir energiniai gėrimai, ir šiltas maistas, ir dar krūva kitų dalykų, kurie padeda atsilaikyti tokiame negailestingame kare. Todėl aš noriu pasakyti, kad „RADAROM“ šį vakarą baigsis, bet parama Ukrainai nesibaigia“, – sakė A. Tapinas.
Benkunskas: prieš ketverius metus Europa pabudo su nauja karo realybe
Scenoje kalbėjęs Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad prieš ketverius metus Europa susidūrė su nauja karo tikrove, iš esmės pakeitusia žmonių kasdienybę.
„Prieš ketverius metus visa Europa pabudo su nauja karo realybe. Ir visus šiuos ketverius metus Ukraina ne tik gina savo sienas, bet iš esmės gina tą vertybę, dėl kurios mes čia galim šiandien stovėt. Tai yra laisvės vertybė. Kiekviena diena fronte yra įrodymas, kiek brangiai šita laisvė kainuoja.
(...) Nesustokime, nes ukrainiečių skausmas visą laiką virs ryžtu, kuris nugalės bet kokią baimę ir bet kokį priešą. Ir tas priešas, kuris prieš ketverius metus buvo įvardintas ant Vilniaus miesto savivaldybės pastato, tikrai savo likimo sulauks“, – teigė V. Benkunskas.
Charkivo gynėjas: noriu padėkoti lietuvių tautai
„Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas į sceną kartu lipo su Charkivo gynėju Olegu.
„Pradėkime nuo karo istorijos. Olegas kartu su savo vyrais naikino visiškai rusų bandymą įsiveržti į Charkivą vasario 27 d. 2022 metais. Visą įrangą, kurią jie turėjo, išskyrus ginklus, buvo iš Lietuvos. Tiesiog mes – gyvi įrodymai, kad kovojame, esame ir būsime. Ir aš noriu jus paraginti šiandien aukoti su savo telefonais, ar kitaip. Vešim dalį įrangos būtent Olego daliniams“, – sakė J. Ohmanas.
Savo ruožtu Charkivo gynėjas Olegas nuoširdžiai dėkojo Lietuvos žmonėms už neblėstančią paramą ir solidarumą.
„Noriu padėkoti lietuvių tautai. Kiekvienam žmogui, kuris yra lietuvis ir kuris gyvena Lietuvoje, padedantis mums kovoti su priešu. Ši suma, kuri yra surinkta, padeda mums vyti okupantus iš mūsų žemės“, – teigė Charkivo gynėjas Olegas.
Nuo 21 val. stebėkite finalinį „RADAROM!“ koncertą per LRT.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
