Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus išleido knygą apie diplomatę, tarpukario Lietuvos įvaizdžio kūrėją Magdaleną Avietėnaitę. Leidinyje „Šviesa pro stiklo lubas“ – ir nuotraukos bei dokumentai iš neseniai Lietuvą pasiekusio M. Avietėnaitės archyvo.
Prieš trejus metus Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus surengė parodą „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė“. Ji muziejininkes įkvėpė išleisti pirmą išsamų leidinį apie vieną ryškiausių moterų valstybės tarnyboje, diplomatę, naujienų agentūros „ELTA“ vadovę.
Kaip parodos, taip ir knygos pavadinime – stiklinių lubų metafora. Ji naudojama kalbant apie nematomas kliūtis, ribojančias galimybę moterims siekti karjeros.
„Vieną knygos dalį mes pavadinome artima/tolima Magdalena, ten mes sudėjome visą savo širdį, kurią parodėme būtent parodoje. Kita knygos dalis yra jau daugiau akademinio lauko“, – sako knygos sudarytoja Kristina Stankaitė.
Knygoje – ir apie seserų Avietėnaičių ryšį. Magdalena ir jaunesnė Izabelė į besikuriančią Lietuvą atvažiavo iš Jungtinių Valstijų. Sovietams okupavus šalį, Izabelė su šeima buvo ištremta į Sibirą, Magdalena grįžo į Jungtines Valstijas. Daugiau seserys nesusitiko.
„Sesers šeima jai nebuvo tik fonas, tai buvo jos, kaip asmenybės, branduolys, stiprybė, kuri nepadėjo tais istorinių lūžių laikais pasimesti ir išliko stipri vien dėl to, kad turėjo tą seserį“, – tikina knygos sudarytoja Violeta Karmalavičienė. (pataisyta 2026-02-26, 10:36)*
Viena iš knygos sudarytojų sako, kad dažniau kalbama apie Avietėnaitės darbus tarpukario Lietuvoje, tačiau ne mažiau svarbus ir jos vaidmuo okupacijos metais.
„Diplomatai, laikmečio žmonės pamini, kad paskutinę naktį, kai Užsienio reikalų ministerija dar veikė, ji labai drąsiai pasielgė. Ji nebuvo įpareigota to padaryti. Tiesiog su karučiu, pasitelkusi vieną iš ministerijos vairuotojų, vežė kažkokius dokumentus. Tai mes dar tikimės, kad tų atradimų bus ir daugiau, ką išvežė, kur išvežė, ką išsaugojo“, – teigia K. Stankaitė.
Po parodos Amerikos lietuvių kultūros archyvas muziejui patikėjo saugoti dalį Avietėnaitės palikimo. Archyvą pradėjusi tyrinėti Laimutė Baltakojė sako, kad aiškėja, jog diplomatei grįžus į Jungtines Valstijas buvo nelengva.
„Ji atvyko, ieškojo ilgai darbo, ieškojo mokytojos darbo, bibliotekininkės, bet kaip pati rašydavo laiškuose, tai niekas nenorėjo priimti vyresnės moters ne pilietės. O ji Amerikos pilietybės jau buvo netekusi ir todėl nebuvo taip lengva surasti darbo“, – teigia L. Baltakojė.
Pasak M. Avietėnaitės archyvo tyrinėtojos, leidinyje suspėta publikuoti tik mažą jo dalį. Darbų dar laukia daug – septyniose dėžėse – korespondencija, nuotraukos, dokumentai, kol kas mįslė, kur yra Avietėnaitės į Lietuvą siųsti laiškai.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
*Šis tekstas buvo redaguotas. Jame pataisyta faktinė klaida.
