Svarbiausioje, ligi šiol geriausiai išsilaikiusioje LDK rezidencijoje Volynės žemėse Lucko pilyje tuoj darbus pradės restauratoriai. Kitąmet Lucko tvirtovėje numatyti jubiliejiniai renginiai – prieš 585 metus čia vyko Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto sukviestas pirmasis Europos valdovų suvažiavimas, kur buvo sprendžiamas Vytauto karūnavimo klausimas.
Svarbiausioje, ligi šiol geriausiai išsilaikiusioje LDK rezidencijoje Volynės žemėse Lucko pilyje tuoj darbus pradės restauratoriai. Kitąmet Lucko tvirtovėje numatyti jubiliejiniai renginiai – prieš 585 metus čia vyko Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto sukviestas pirmasis Europos valdovų suvažiavimas, kur buvo sprendžiamas Vytauto karūnavimo klausimas.
Archeologai sako, kad Lucko pilis – geriausiai po gaisrų ir ilgų karų išsilaikiusi gynybinė tvirtovė Volynės žemėse. Dabar čia veikia Dailės ir Varpų muziejai.
„Nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų išlikę trys pilies bokštai: pagrindinis įvažiavimo, valdovo ir Švitrigailos. Išlikusios tvirtovės sienos, pilies fundamentas“, – pasakoja Lucko istorijos ir kultūros muziejaus mokslinis bendradarbis Viktoras Bajukas.
Iki Liublino unijos Lucko pilis buvo svarbiausia Lietuvos kunigaikščių rezidencija Volynėje, dabartinėje Vakarų Ukrainoje. XIV-ojo amžiaus viduryje šią pilį ir apylinkes valdė kunigaikščio Gedimino sūnus Volynės kunigaikštis Liubartas – jis, beje, ją ir statė. Vėliau čia rezidavo Vytautas Didysis ir Švitrigaila.
1429 metų sausį Lucko pilyje vyko istorinis suvažiavimas. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas į suvažiavimą sukvietė apie 20 valdovų. Atvyko Romos imperatorius, popiežiaus legatas, Lenkijos ir Vengrijos karaliai, rusų kunigaikščiai, pasiuntiniai iš Vokiečių ordino, Aukso ordos. Suvažiavime aptarti ne tik politiniai klausimai, bet ir Vytauto karūnavimo klausimas.
„Turėjo vykti Vytauto karūnavimas, bet dėl Lenkijos karaliaus Jogailos neryžtingumo, kai šis atšaukė pritarimą, ir lenkai pagrobė karūną pakeliui į Lucką, Vytautas karūnos negavo. Kunigaikštis skyrė labai daug jėgų ir lėšų, nes svečiai Lucko pilyje tarėsi ir puotavo porą mėnesių. Lietuvos Didysis kunigaikštis sielvartavo dėl negautos karūnos ir netrukus mirė“, – pasakoja V. Bajukas.
Nors pilis prieš daugiau nei 40 metų buvo restauruota, medinės konstrukcijos nuo drėgmės susidėvėjo.
„Mes norime pakeisti medines konstrukcijas. Jos jau gerokai aptriušusios, ir net turistų ten neleidžiame, nes nesaugu. Esame parengę restauravimo projektą. Prezidentas Janukovičius, lankydamasis Volynės žemėse ir čia, Lucke, nurodė skirti lėšų restauravimui. Tad jubiliejui pasirengsime“, – teigia Lucko istorijos ir kultūros muziejaus direktorius Pavelas Rudeckij.
Įdomi detalė – Lucko kryžius iš miesto herbo puošia Lietuvos Respublikos prezidento Vytauto Didžiojo ordiną.
