Šiuolaikinio meno centras Vilniuje pradėjo vasaros parodų ciklą. Jame – jungtinė menininkų paroda, apmąstanti represinių režimų paliekamus randus ir menininkės Gerdos Paliušytės fotografijos apie atsparumą išorės procesams.
Paroda „Sienos yra naktiniai gyvūnai“ pristatyta pernai Paryžiuje, Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje. Joje menininkai iš Lietuvos ir Ukrainos apmąstė geopolitinę suirutę, sukeltą Rusijos karo Ukrainoje. Paroda tuo pačiu pavadinimu Šiuolaikinio meno centre Vilniuje – ankstesnės tęsinys. Čia užsienio menininkai pasakoja apie okupacijų ir represinių struktūrų paliekamus randus žmoguje, poveikį aplinkai ir galimas invazijos grėsmes.
„Vilniuje nusprendėme pratęsti Prancūzijoje pradėtą pokalbį į jį įtraukdami menininkus iš skirtingų šalių. Tai leido mums pamatyti, kad Ukrainos karo pasekmės – tarptautinės, ir tai, kas ten dabar vyksta, siejasi su tuo, kas vyko kitur pasaulyje“, – kalba parodos kuratorė Emilie Villez.
Menininkai iš 17 šalių, kuriose vyravo represiniai režimai, – Rumunijos, Kinijos, Kambodžos, Indijos, Kosta Rikos, Gvatemalos – tyrinėja skaudžią praeitį, dabarties tikrovę ir bando įsivaizduoti ateitį. Parodoje ir Lietuvos menininkų darbai.
„Svarbus iš tikrųjų momentas yra tam tikro atstumo ir tarpo, daug menininkų kalba apie įvykius, kuriuos jie patys nepatyrė, bet patyrė jų šeimos nariai, praėjusios kartos, svarbus atminties momentas, kad įvykiai atkuriami ne tiesiogiai, bet per atmintį ir, kaip žinome, atmintis turi iškraipymo, tam tikrą koregavimo jėgą“, – kalba parodos kuratorė Neringa Bumblienė.
Parodoje eksponuojami užsienio menininkų darbai priklauso „Kadist“ fondui, veikiančiame Prancūzijoje ir Jungtinėse Valstijose. Jame saugoma per 2 000 šiuolaikinio meno kūrinių, tarp kurių videomenas, fotografijos, instaliacijos.
Apie pasipriešinimą, atsparumą išorės procesams kalba ir menininkė G. Paliušytė. Pirmojoje personalinėje parodoje Šiuolaikinio meno centre autorė eksponuoja baltų orchidėjų žiedus, kurie išaugo nužydėjus ir nukritus mėlyniems, nudažytiems naudojant injekcijas.
„Dažas ilgainiui pradeda blykšti, ir mėlyna gėlė, jeigu ji yra dažyta, neišlieka mėlyna. Rožių žiedlapiai nukrenta, orchidėjos numeta savo žiedus, ir nauji išauga visiškai balti. Šita serija taip pat vadinasi mėlynos gėlės, tik čia jūs matote jau gėlę po transformacijos, ir tai yra makrovaizdai, makrofotografija, tam tikras bandymas priartėti prie žiedo kaip įmanoma arčiau“, – komentuoja menininkė G. Paliušytė.
Ji sako, fotografuodama tą pačią gėlę keletą metų stebi jos kaitą.
„Man buvo svarbu užfiksuoti kaitos ir transformacijos momentą, ir aš kažkaip supratau, kad būtent laikas praleistas su tuo, ką fotografuoju, tampa labai svarbus, nes per atidumą, stebėjimo procesą tu ir gali užfiksuoti kaitos procesus, kurių šiaip neužfiksuotum“, – teigia pašnekovė.
Vasaros parodų ciklas Šiuolaikinio meno centre tęsis iki rugsėjo vidurio.
