Telšiuose įsikūręs vienas seniausių šalies teatrų mini ne tik garsiosios rašytojos Žemaitės 180-ąsias gimimo metines, bet ir savo vardo jubiliejų.
1907-aisiais Žemaitijos sostinėje įkurtas teatras – vienas seniausių šalyje. Tai daugiausia nominacijų pelnęs mėgėjų teatras. Kasmet čia pristatoma po kelias premjeras, taip neatsiliekant nuo profesionaliųjų teatrų. Daug dėmesio skiriama darbui su jaunimu.
„Žemaitijoje Telšiai ir yra tas teatrinės kultūros centras. Jaunimui lavinti veikia studija „Savi“, kuriai vadovauja Laimutė Pocevičienė, yra šokių studija, kuriai vadovauja Ina Levickienė. Mes stengiamės pritraukti jaunimą, kad būtų kaip veiksmo dalyvis“, – pasakoja Telšių Žemaitės dramos teatro vyriausiasis režisierius Donatas Žilinskas.
Žemaitės vardas teatrui suteiktas už 1964-aisiais šiame teatre inscenizuotą Žemaitės „Petrą Kurmelį“. Šiemet minėdami vardo suteikimo 60-metį ir garsios rašytojos 180-ąsias gimimo metines telšiškiai ruošia net kelis spektaklius.
„Rodome tris Žemaitės kūrinius. Juos visus jungs nuotraukos, ištraukos iš Žemaitės spektaklių, kurie buvo seniau pastatyti. Štai pirmasis spektaklis – „Petras Kurmelis“, už kurį gavom Žemaitės vardą. Tad žiūrovai pamatys visus archyvinius dalykus ir Žemaitės „Piršlybas“, kurias kuriu su vyresniais aktoriais. Pagal Žemaitės „Piršlybas“ rampos šviesą išvys įdomūs kostiumai, sukurti Giedrės Slavinskienės iš senolių skrynių, lovatiesių, mezginių“, – sako Telšių Žemaitės dramos teatro režisierė L. Pocevičienė.
Ta graži žemaitiška kalba, giesmių ir dainų sandūra, žmonių susibūrimuose vyriška šnekta, moterų atlaidų skarelės tokį šiltą jausmą sukuria.
Režisierė sako, kad 19-o amžiaus pabaigoje ir 20-o pradžioje kūrusi rašytoja Žemaitė šiame regione itin vertinama. Čia – jos gimtinė. Išskirtinė ir jos kūryba, pagrįsta realizmo principais, smerkianti vyrų despotizmą, vedybas iš išskaičiavimo, išjuokianti valstiečių tamsumą.
„Jos talentas atsiskleidžia žemaičių kalboje, žmonių santykiuose, tas tikrumas, pasitikėjimas, jos aiški pozicija, kas teigiamas, kas neigiamas. Žinote, visi mano pastatyti spektakliai – Žemaitės: „Stebuklingas daktaras“, „Piršlybos“, „Ženatvės laimė“, „Magdelė“, „Piršlybos“ ir antrą, ir trečią kartą yra žemaitiški, aktoriai kalba žemaitiškai. Ta graži žemaitiška kalba, giesmių ir dainų sandūra, žmonių susibūrimuose vyriška šnekta, moterų atlaidų skarelės tokį šiltą jausmą sukuria“, – pasakoja L. Pocevičienė.
Šie metai išskirtiniai ne tik dėl minimų sukakčių. Netrukus teatrą teks uždaryti dėl prasidėsiančio remonto. Pirmiausia bus tvarkomas fasadas.
„Tvarkytų visą fasado dalį, atnaujins įrangą, garsą, šviesas, vaizdo projekcijos dalį. Tikrai neplanuojame visiškai sustabdyti savo veiklos todėl, kad viskas yra etapais. Teatras daugiausia veikia rudens, žiemos, pavasario laiku, pavasario pabaigoje ir vasarą teatras atostogauja. Tai tie paprastieji išoriniai remonto darbai bus atliekami vasarą“, – sako Telšių Žemaitės dramos teatro vadovas Deividas Rajunčius.
Žemaitės dramos teatro remontas truks apie dvejus metus. Jei prireiks, kolektyvas laikinai ketina prisiglausti kultūros centre. Taip pat ateinančius dvejus metus ketinama daugiau gastroliuoti ne tik po Žemaitiją, bet ir visą šalį.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
