Etnografija ir šiuolaikinis menas susipina Kupiškio etnografijos muziejuje pristatomoje parodoje.
Netikėta žinia šiuolaikinio meno mylėtojams. Nuo šiol šiuolaikinio meno galima rasti ir Kupiškio etnografijos muziejuje. Čia žiūrovams pristatoma Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės paroda „Nuošalė“.
„Visada kviečiame profesionalus, norim pritraukti daugiau lankytojų, kad būtų kažkaip susiję su Kupiškiu, kad kažkaip sietųsi žmonėms, gal tada daugiau ateina žmonių, bet šiuolaikinio meno paroda turbūt per dešimt metų vyksta pirmą kartą“, – sako Kupiškio etnografijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja, vyr. rinkinių saugotoja Giedrė Zuozienė.
Parodoje menininkė pristato naujausius savo kūrinius, pasakojančius apie žmoniją kankinančias negandas.
„Čia visos pasaulio negandos. Visi karai, visos katastrofos, visos nelaimės ir globalinis atšilimas, tai visos negandos į vieną šitą kamuolį sukibdytos. Atidesnis žiūrovas vienam kampe gali pamatyt tokią smulkmenėlę, tokią detalę, ko gero, trapiausio pasauly sutvėrimo drugio atsiradimas irgi yra toks kaip vilties ženklas ant šito baisaus baisaus kamuolio“, – pasakoja menininkė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė.
Tarp parodoje pristatomų kūrinių – ir dalis per karantiną drauge su keramike Rūta Šipalyte sukurtos kolekcijos „Sportas namuose“.
„Kai aš pradėjau ardyti tuos kilimus, visus batus, beje, jie visi yra mano sūnaus draugų, iš aplinkos artimos surinkti, tai išardžiusi kamuolius aš viduj radau tokius dar vienus kamuolius, tai yra kameros. Norėjom, kad tai būtų kažkas tokio tarp meno ir dizaino, su nuoroda į tą namų buitį“, – sako menininkė.
Vienas naujausių menininkės kūrinių – „Pievos“, jis kviečia atkreipti dėmesį į išskaičiavimu paremtus pasaulio ryšius.
„Kūrinio pagrindinė medžiaga yra tokios statinaitės, jos čia net ir matomos. Yra tepalų užrašų, ženklų, vadinamųjų barelių, kurie turi ir tokią ekonominę prasmę, nes ir naftos kainos yra skaičiuojamos bareliais. Siuvinėtas lubinų motyvas toks, na, atrodytų, labai gražūs laukai, jie tokie violetiniai, tokie įspūdingi augalai, bet jie turi irgi tokią pragmatinę reikšmę. Šiaip jie buvo naudojami kaip pašaras gyvuliams. Čia visas kūrinys nurodo labai tokius pragmatinius, ekonominius santykius“, – mintimis dalijasi S. Inčirauskaitė-Kriaunevičienė.
Menininkės kūrinių galima pamatyti ir viršutiniame muziejaus aukšte, ir įsiterpusių į nuolatinę etnografijos ekspoziciją. Taip atidžiai muziejininkams prižiūrint Kupiškio etnografijos muziejuje buvo įgyvendintos geriausios šiuolaikinės muziejinės praktikos.
Parodoje menininkė pristato naujausius savo kūrinius, pasakojančius apie žmoniją kankinančias negandas.
„Labai įdomu buvo su muziejaus darbuotojais tiesiog ieškoti tų vietų, nes tai praktiškai atsiranda temiškai. Čia visa ta ekspozicija yra sudėliota pagal darbų tematiką“, – teigia kūrėja.
„Kažkaip visada labai jau nenoriu leisti, kad čia kas nors kištųsi, kažkokius dalykus darytų. Bet taip kažkaip subtiliai menininkė sako, tai mes čia nieko nepadarysim, mes šiek tiek dar norim papildyti. Tai susitarėm, viskas gerai, ir kažkaip gal ir visai gražus išėjo dalykas“, – sako G. Zuozienė.
Pastebėkite gražius dalykus. Severijos Inčirauskaitė-Kriaunevičienės paroda Kupiškio etnografijos muziejuje lankytojų lauks iki vasario pabaigos.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
