Kultūra

2019.03.02 20:16

Stasys Eidrigevičius: būti laimingam 7 dienas iš eilės – neįmanoma

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.03.02 20:16

„Savaitė turi septynias dienas. Šešios būna linksmos, o paskutinė gali būti ir liūdna. Juk negalima visas dienas juoktis ar verkti. Visur yra tam tikra pusiausvyra“, – pasakoja grafikas, iliustratorius bei režisierius Stasys Eidrigevičius, M. K. Čiurlionio muziejuje surengęs parodą „Hommage a Čiurlionis“. Apie menininko ryšį su M. K. Čiurlioniu bei verslo interesus Kauno draustiniuose – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.  

Hommage a Čiurlionis

Hommage – viduramžių ceremonija, kuomet vasalas prisiekdavo priklausomybę feodalui. O meno pasaulyje tai – vieno kūrėjo aliuzija į kitą. M. K. Čiurlionio dailės galerijoje surengta paroda „Hommage a Čiurlionis“, kurioje –  grafiko, iliustratoriaus bei režisieriaus Stasio Eidrigevičiaus darbai. Viskas prasidėjo prieš du dešimtmečius, kai Stasys Eidrigevičius žvelgdamas į M. K. Čiurlionio paveikslą „Jūros sonata. Finale“ nusprendė savo darbuose įamžinti žymaus dailininko inicialus. Kaip teigia Stasys, jį su Čiurlioniu sieja ne tik pamėgta pastelė, akvarelė ar pieštukas, bet ir pasikartojantys pasakų ir liūdesio motyvai.

„Čiurlionis savo kūryboje liečia pasakų, karalių, žalčių, augmenijos temas. Mes panašūs savo technika, pastele, piešiniais, raidžių įkomponavimu. Ši paroda – tarsi kelių pasaulių susitikimas, kuriame – pasaka, metafora ir vienišumas“, – pasakoja menininkas.

Stasys Eidrigevičius – daugialypis kūrėjas. Jo veiklų sąraše – fotografijos, plakatai, instaliacijos. Kelios kartos užaugo su menininko iliustruotomis knygomis: Vytautės Žilinskaitės „Robotas ir peteliškė“ ar Eduardo Mieželaičio „Miško pasaka“. „Aš niekada neiliustruoju rašytojo pažodžiui. Mano iliustracijos yra nutolusios nuo autorių pasakojimo, aš duodu istorijai naują reginį“, – iliustravimo subtilybes atskleidžia Stasys.

Tačiau paties dailininko vaikystėje pasakų buvo mažai. Augant Mediniškių kaime, Pakruojo rajone, jo šeimai pritrūko laiko knygoms. „Mama neturėjo jokio laiko pasakoms – ji sunkiai dirbdavo ūkyje. Nebuvo laiko pasakoms, bet vėliau atradau Andersono ir brolių Grimų pasakas, kurios iki šiol yra mano numylėtinės. Jose randu ir juoką, ir liūdesį, ir pavydą bei kerštą – visas žmogaus savybes“, – atradimais pasakose dalinasi menininkas.

Verslas prieš Kauno draustinius

Laidos „7 Kauno dienos“ kūrybinė komanda lankysis Veršvų kraštovaizdžio drausinyje, įsteigtame daugiau nei prieš 20 metų. Čia 130 hektarų plote saugomas Veršvos upelis, į raudonąją knygą įrašyta miškinė monažolė, o Linkuvos dvaro sodyboje žiemoja šikšnosparniai. „Mes gyvename unikalioje vietoje – šalia Lampėdžių miškas, Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinis bei Romainių miškas – nuostabi teritorija, dėl ko, matyt, kitiems ir nagai niežti“, – verslininkų ketinimus surengti masines statybas komentuoja kaunietis Ramūnas Kazakevičius

Kauno miesto savivaldybė priėmė sprendimą koreguoti tarp Šilainių ir Vilijampolės esantį Veršvų kraštovaizdžio draustinio planą. Vietiniai gyventojai baiminasi, kad ši saugoma teritorija nevirstų statybų aikštele. Nors šiame draustinyje statybos dar neprasidėjo, Kaune yra dar viena saugoma teritorija, kurios išlikimui gresia realus pavojus. Tai –Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis Lampėdžiuose. Beveik 500 hektarų Lampėdžių draustinio plote, aptikti net trys į raudonąją knygą įrašyti augalai, 40 nykstančių paukščių rūšių. Apsaugos zonoje auga Lampėdžių liepa ir pušys sesės – gamtos paveldo objektai.

„Draustinio tikslas – išsaugoti minimaliai organizuotą teritoriją ir jos kraštovaizdį“, – terminus aiškina Lampėdžių bendruomenės centro pirmininkė Dalia Akramienė. Šiame draustinyje leidžiama statyti ne aukštesnius kaip 8 metrų pastatus, viešbučius, namus, kuriuose yra ne daugiau nei 2 butai. Tačiau prieš 10 metų čia jau atsirado vienas penkiaaukštis.

Tiesa, daugiaaukščių pastatų Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinyje bus ir daugiau. Šiuo metu vyksta buvusios „Inkaro“ pionierių stovyklos rekonstrukcija. LRT tyrimų biuro duomenimis, bendrovė „Vici Investments“, valdoma miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir jo sūnaus, sausio mėnesio pabaigoje draustinyje įsigijo žemės ir užregistravo 17 sklypų. Šioje teritorijoje planuoja statyti prestižinius būstus. Po savaitės Kauno miesto savivaldybėje buvo parengtas projektas – leisti koreguoti draustinių specialųjį planą. Tą pačią dieną buvo svarstomas ir  Veršvų draustinio likimas. Nors V. Matijošaičio interesai yra tiesiogiai susiję su viena iš šių teritorijų, nuo balsavimo jis nenusišalino.

Pokalbis 450: Tomasz Błaszczak

Rudenį VDU istorikas su laidos „Stop juosta“ komanda keliavo į Lenkiją ieškoti tarpukario modernizmo ženklų – smalsu pasiteirauti, ar tai jam nauja patirtis? „Pravažiavome kelis tūkstančius kilometrų – patirtis labai įdomi, pamatėme daug modernizmo ir manau, kad čia reikia palikti patiems žiūrovams spręsti, kiek mums pavyko. Man tarpukario modernizmo laikotarpis patinka visų pirma estetiškai – jis gražus, o jo palikimas iš materialinės pusės yra nuostabus. Laidos „Stop juosta“ projekte kartais jaučiausi kaip gidas, vertėjas ir žmogus, kuris daug dalykų tvarko ir man patinka, kad turbūt pavyko įtikinti bent tris Lietuvos piliečius, kad Lenkijoje yra gerai, gražu ir ten verta keliauti“, – pasakoja VDU dėstytojas, istorikas Tomasz Błaszczak.

Plačiau – laidos įraše. 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.