Kultūra

2019.02.21 12:18

M. Kvietkauskas: Knygų mugė buvo svarbus civilizacinis žingsnis – lietuviai ėmė skaityti

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2019.02.21 12:18

Prieš 20 metų Lietuva išgyveno laisvos rinkos ir vartotojiškumo išbandymus, todėl knygų skaitymo padėtis nebuvo labai gera, jubiliejinės VIlniaus knygų mugės atidarymo ceremonijoje sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Pasak jo, prieš du dešimtmečius pradėta Knygų mugės tradicija buvo svarbus civilizacijos žingsnis lietuviams. 

D. Grybauskaitė: mugė augo kartu su Lietuva

Prezidentės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė atidarymo proga perskaitė šiuo metu išvykusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės kalbą, kurioje prezidentė perduoda sveikinimą, mugei sulaukus 20-ojo gimtadienio: „Mugė augo ir brendo kartu su Lietuva – nuo kuklaus renginio vienoje salėje išsiskleidė į didelį įvykį. Panašiai ir Lietuva tapo stipri, matoma, girdima tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Ir čia matau didelį kultūros kūrėjų indėlį.“

Kaip kalboje sako D. Grybauskaitė, gražu, kad Knygų mugė atveria duris praėjus kelioms dienoms po Vasario 16-osios šventės. „Ir nors mugės pristatinėti jau nebereikia, norisi apie ją kalbėti ir džiaugtis, nes tai išskirtinis reiškinys. Norisi, kad jaunus žmones, besilankančius mugėje, pagautų ta sklandanti kibirkštis ir niekada nepaleistų“, – perduoda prezidentė.

D. Grybauskaitė savo žinutėje teigia neabejojanti, kad Knygų mugė padarė įtaką tam, kiek Lietuvoje apsiskaičiusių žmonių: „Knygų mugė tikrai prisidėjo prie kūrybingumo, o kūrybingi žmonės turėtų leisti lemti mūsų valstybės ateitį. Linkiu augti su knyga, vis atrandant skaitymo džiaugsmą.“

M. Kvietkauskas: padaryta tai, ko tikėjosi Vaižgantas, – lietuviai skaito

Knygų mugės atidaryme dalyvavęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas prisimena žymaus rašytojo ir semiotiko Umberto Eco žodžius apie tradicinių knygų likimą: „Paklaustas, ar išliks įprasta knyga, U. Eco atsakė: mano manymu, knyga yra toks žmonijos išradimas, kaip ir šaukštas, ratas, žirklės... Tai išradimai, kurių neįmanoma patobulinti. Jei kas bando tobulinti knygą, gali ją sugadinti. Be šio išradimo neįsivaizduojamas civilizuotas žmonių gyvenimas.“

Kaip sako M. Kvietkauskas, visiems žinoma, kad Lietuvos raida labai susijusi su knygos istorija. „Nuo XVI a., nuo pirmosios M. Mažvydo knygos, visuomenės ir knygos raida buvo susijusios. Literatūros klasikams buvo svarbu, kokia skaitančiųjų bendruomenė, koks tautos ir knygos santykis. Šiemet minime 150 Juozo Tumo-Vaižganto metines“, – tvirtina kultūros ministras.

Anot M. Kvietkausko, norisi paminėti vieną J. Tumo-Vaižganto XX a. pradžioje parašytą teiginį, kad knygų spinta lietuviams – vis dar nežinomas baldas: „Savo žymiajame straipsnyje jis sakė, kad yra studentų, baigiančių studijas ir likusių neperskaičius nė vienos kultūrinės knygos, kaip yra ir mokytojų, laikančių leidinius nesukarpytais puslapiais. J. Tumas-Vaižgantas rašė girdėjęs leidėjų šnekas apie tai, kad knygų pramonė Lietuvoje neįmanoma.“

M. Kvietkauskas pabrėžia, kad ir prieš 20 metų kultūros ir knygų skaitymo padėtis atrodė prasta. „Lietuva išgyveno laisvos rinkos ir vartotojiškumo išbandymus, ir tas žingsnis surengti Vilniaus knygų mugę buvo labai svarbus civilizacinis žingsnis. Padaryta tai, ko ir tikėjosi Vaižgantas – lietuviai skaito knygas“, – sako kultūros ministras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt