Kultūra

2019.02.17 10:27

Trečią kartą minima Nacionalinė emancipacijos diena

Juta Liutkevičiūtė, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt2019.02.17 10:27

Vasario 17-ąją trečius metus iš eilės minima Nacionalinė emancipacijos diena (NED). Jos iniciatoriai kviečia diskutuoti apie demokratijos kokybę ir siūlo prisiminti vieną pirmųjų protesto akcijų Lietuvoje – 1918 m. vasario 17 dieną, praėjus dienai po to, kai 20 vyrų pasirašė Nepriklausomybės aktą, šalies visuomenė ėmė reikalauti, kad moterys būtų kooptuotos į Lietuvos Tarybą.  

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, viena NED iniciatorių Margarita Jankauskaitė sako, kad siūlymas minėti emancipacijos dieną nėra kritika Vasario 16-osios įvykiams ir Nepriklausomybės akto pasirašymui.

„Tai, kad pirmoji konferencija buvo organizuota vasario 17-ą dieną – atsitiktinumas. Tačiau tada rašytoja Solveiga Daugirdaitė savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad 1918 m. vasario 17 d. Lietuvoje vyko didelė protesto akcija. Tos akcijos priežastis buvo ta, kad moterys nebuvo įtrauktos į Lietuvos Tarybą, nors prieš tai įvairiuose politiniuose susitarimuose buvo nutarta, kad vyrai ir moterys turi vienodomis teisėmis dalyvauti visuose procesuose, kurie yra susiję su Lietuvos valstybės atkūrimu“, – sako M. Jankauskaitė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, NED konferencijos organizatorė Natalija Arlauskaitė pabrėžia, kad renginio data – simbolinė, o prieštaravimo tarp šių dviejų dienų nėra.

„Visas nepriklausomybės judėjimas 1918 m. buvo ir emancipacijos judėjimas. Įdomu, kokiu būdu į valstybinį emancipacijos projektą neįėjo feministinis? Atsakymai daugiau mažiau aiškūs: įsivaizdavimas apie naują, savarankišką valstybę  turėjo stiprų konservatyvų atspalvį, grįžimo prie tikrojo gyvenimo ir tradicinių šeimos vertybių. Todėl atsisakyta to, kas buvo siejama su sovietmečio pasiekimais, pavyzdžiui, su visuotinu darbu“, – teigia N. Arlauskaitė.

Šį probleminį klausimą iškėlusi rašytoja Solveiga Daugirdaitė taip pat pabrėžia, kad neteisinga galvoti, jog moterys protestavo prieš Nepriklausomybės aktą: „Visiškai priešingai. Jos rašė, kad mes palaikome, bet prašom atsižvelgti ir į didžiąją dalį visuomenės. Kas atsitiko? Vienu sakiniu sakytumėm taip: moterys, kažkokiu būdu, tampa nematomos lemtingais momentais“.

Margarita Jankauskaitė sako, kad 1918 m. iškeltos problemos mažai pasikeitė ir vis dar yra aktualios šiandien: „Pagrindiniai tuo metu išsakyti argumentai, kodėl moterys turi būti kooptuotos į Lietuvos Tarybą buvo tokie: moterys sudaro didesnę pusę Lietuvos visuomenės, moterys yra labiau išsilavinusi visuomenės dalis ir moterys padaro labai daug gerų darbų šeimai, visuomenei, valstybei. Nė vienas iš šių argumentų nėra praradęs savo aktualumo“.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė pabrėžia, kad demokratiškoje valstybėje neturėtume bijoti kritikos, o siekis analizuoti šiandienos problemas yra būdas siekti esminių vertybių išsaugojimo. Be nuolatinio kritiško stebėjimo ir analizavimo, pasak pašnekovės, tos vertybės gali labai greitai pasikeisti.

„Buvo laikotarpis, kai labai džiūgavom, kad turim moterį prezidentę, Seimo pirmininkę, ministres, vadovaujančias tarytum nemoteriškoms ministerijoms. Bet ateina kitas rinkimų ciklas ir pasirodo, kad galim būti ta valstybė, kurioje nėra nė vienos moters ministrų kabinete. Esminis lūžis nėra įvykęs“, – sako M. Jankauskaitė.

NED organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ši diena skirta analizuoti ne vien tik skirtingų lyčių atstovų dalyvavimą demokratijos procese, bet apžvelgia ir platesnį spektrą: negalią turinčių, kitos rasės, tautybės ar seksualinės orientacijos žmonių įsitraukimą.

Praėjusiais metais NED ne tik minėjo Lietuvos moterų teisės balsuoti šimtmetį, bet ir paskelbė Vasario 17-osios aktą (http://manoteises.lt/peticija/vasario-17-osios-deklaracija/). Šiais metais konferencijoje bus rengiama pirmoji Vasario 17-osios apdovanojimų ceremonija (http://emancipacija.lt/apdovanojimai/).

Trečiojoje NED konferencijoje bus aptariami klausimai naujam valstybės šimtmečiui. Kaip sako prof. N. Arlauskaitė, tai nebus jubiliejiniai, su laimėjimais ir pasiekimais susiję pranešimai.

Daugiau informacijos: www.emancipacija.lt

Viso pokalbio su M. Jankauskaite ir N. Arlauskaite apie Nacionalinę emancipacijos dieną, feminizmus, ir per 100 metų nepasikeitusias visuomenės problemas klausykitės LRT RADIJO laidos „Kultūros savaitė“ įraše nuo 1 val. 17 min.