Rašytoja Aldona Ruseckaitė pristatė biografinį romaną apie Salomėją Nėrį „Padai pilni vinių“. Autorė, biografiniuose romanuose jau aprašiusi svarbiausius Vytauto Mačernio, Maironio ir Žemaitės gyvenimo faktus, ėmėsi, kaip pati tvirtina, rizinkingiausio kūrinio savo karjeroje.
„Norėjau atverti jos gyvenimo pūlinius ir pabandyti suvokti, koks buvo laikas, kaip ją į tą voratinklį įtraukė, kaip vėliau nebuvo kur trauktis, kokia žiauri buvo ta sistema“, – taip A. Ruseckaitė aiškina romano „Padai pilni vinių“ atsiradimo motyvus. Rašytoja sako, kad ją erzina tai, kokiu būdu visuomenėje diskutuojama apie prieštaringai vertinamą poetę: „Niekas nesigilina, kai kurių žmonių nuomonė yra kategoriška. Diskusija mūsuose yra gana sudėtinga, bukai trenkiame, spjauname žmogui į veidą patys nežinomi už ką, nes kažkas pirštu parodė“.
„Visą laiką Salomėjai Nėriai advokatavau gan vienpusiškai, visą laiką ją gindavau. Kartą mane bičiulis įspraudė į kampą ir paklausė, kodėl aš noriu iš poetės atimti jos pažiūras. Tada ir nusprendžiau peržiūrėti dar kartą viską, ką galiu, kas jau yra parašyta. Nusprendžiau, kad pati turiu atsakyti sau į klausimą, kiek ginti, kiek kaltinti“, – sako rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė Aldona Ruseckaitė. Parašius knygą savo pozicijos autorė neišsižada, sako, kad ir toliau gins poetę, tačiau „jau kitais žodžiais“.
Leidinių, analizuojančių Salomėjos Nėries kūrybą ir biografiją išleista nemažai. Čia labiausiai pasižymėjo poetės metraštininku vadinamas literatūrologas Viktoras Alekna, be kitų darbų sudaręs ir dvi S. Nėries gyvenimo ir kūrybos metraščių knygas. Ko dar trūko šioje knygų lentynoje? A. Ruseckaitė sutinka, kad knygų apie S. Nėrį išleista nemažai – didžiąją dalį jų rašytoja dar kartą perskaitė prieš rašant romaną. Tačiau čia jai trūko koncentruoto kūrinio, apžvelgiančio visą poetės gyvenimą ir jos biografijos vertinimą: „knygų daug, tačiau skaitytojui sunku jas visas sugaudyti ir matyti visumą. Mano knygoje ta visuma yra – čia matyti ir teisinančių, ir teisiančių pozicija“.
Kodėl Salomėjos Nėries gyvenimas ir pasirinkimai vis dar kelia daug aistrų šiandien? Aldona Ruseckaitė vardina dvi to priežastis: „Todėl, kad ji talentingiausia. Jos eilėraščius iki šiol skaito ir dainuoja, mokykloje mokosi, apie ją kalba, ji kaip asmenybė yra įdomi. O antra – ji buvo vienintelė moteris tarp tų rašytojų, vykusių į Maskvą. Moteris, ir pati talentingiausia – kas šiandien iš tų vyrų labai žinomas? Ką mes šiandien skaitom? Kieno knygos guli ant stalo? Talentingą labiausiai muša“.
Biografinio romano žanras autorei leido savaip interpretuoti, vaizdingai perteikti tikrus S. Nėries gyvenimo faktus, kurti istorinių asmenybių portretus. A. Ruseckaitė sako, kad tokio žanro skaitytojai paprastai nori visiško tikslumo, tačiau ji, kaip autorė, privalo „faktus apauginti žodžiais ir savo išmone. Tarkime, tas ilgas, skausmingas epizodas, kai Salomėja karo pradžioje pameta vaiką per traukinio bombardavimą. Aš tiek ir težinau – kad ji be galo išgyveno, kad traukinį bombardavo, vaikas dingo ir atsirado tik po kelių dienų. Kad ją latvių šauliai buvo uždarę kaip SSRS deputatę. Tai yra faktai, bet aš negaliu tik jais apsiriboti, tada bus dokumentinis tekstas. Aš turiu įsivaizduoti, ką jautė tokia motina kaip Salomėja“.
Meninkės Eglės Grėbliauskaitės pozicija šiuo klausimu kitokia. 2018-ųjų gruodį sostinės viešosiose erdvėse ji pristatė instaliacijų projektą „Į šaltą mūrą atsitrenkus / Iš savo sapno nubudau“. Jame kūrėja analizavo S. Nėries vertinimą, svarstė apie tai, kokį santykį su šia istorija turime šiandien. Projektą sudarė sostinėje, priešais Petro Cvirkos paminklą kabantis poetės portretas, gatvėje skambantis garso įrašas su S. Nėries poezija ir menotyrininkės Monikos Kalinauskaitės tekstas. E. Grėbliauskaitei atrodo, kad laisvai interpretuoti S. Nėries gyvenimo faktus nėra teisinga, tai tik dar vienas būdas išvengti tiesos.
„Yra dvi kardinaliai priešingai nusiteikusios stovyklos: viena yra linkusi užkapoti Salomėją Nėrį už jos ideologinę kūrybą ir veiklą, o kita bet kuria kaina ją reabilituoti. Ir viena, ir kita pusė veikia prieš Salomėją Nėrį. Nenoras pamatyti kūrėjos visos, tokia, kokia ji buvo, irgi tam tikra prasme yra kritika. Ir vienos, ir kitos stovyklos vertinimuose aš pastebėjai tarsi įdėjimą argumentų, minčių, ką Salomėja Nėris galvojo, kokia buvo jos motyvacija. Bet realiai šitų dalykų mes nežinome. Mes įdedame į jos galvą, mintis ir kūrybą tai, kuo norime patys tikėti“, – sako Eglė Grėbliauskaitė.
LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“ skambėjo ir 2014 lapkritį išsakyti literatūrologo, dabartinio šalies kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko svarstymai apie pasmerktuosius poetus ir Salomėją Nėrį jų gretose: „Prancūzų antropologas René Girardas yra nuodugniai tyrinėjęs ritualinio „atpirkimo ožio“ fenomeną, pasikartojantį skirtingose visuomenėse. Klasikinė Girardo išvada: jeigu visuomenėje kyla simbolinio „atpirkimo ožio“ paieškos, jeigu pradedama manyti, kad, sunaikinus tam tikrą figūrą, pavyks išvengti nesuvaldomų grėsmių, – ieškokite toje visuomenėje krizės“.
Viso pasakojimo apie S. Nėries kūrybą, vertinimą ir poetei skirtą A. Ruseckaitės biografinį romaną „Padai pilni vinių“ klausykitės LRT RADIJO laidos „Kultūros savaitės“ įraše nuo 1:13:12.
