Kultūra

2019.02.07 15:48

Muziejininkė A. Snitkuvienė: Kaune verčiamas niekam nežinomos istorijos puslapis

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.02.07 15:48

Vasario 7 d. Kauno M. Žilinsko dailės galerijoje atidaroma paroda „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“. Tokios parodos Lietuvoje – tikra retenybė, mat bus galima pamatyti meno kūrinius, įvairius buityje naudojamus daiktus, atgabentus tiesiai iš Marijos ir Kurto Tilmansų buto. „Bandėme atkurti tikro tarpukario verslininko interjerą ir lankytojams parodyti tai, kas niekur nebuvo matyta anksčiau“, – apie parodą LRT PLIUS laidai „7 Kauno dienos“ pasakoja renginio kuratorė, muziejininkė dr. Aldona Snitkuvienė.  

Grafų Tiškevičių tyrinėjimai nuvedė į Niujorką

Aldona Snitkuvienė – ne šiaip paprasta muziejininkė. Šios moters indėlis tyrinėjant grafų Tiškevičių giminės kultūrinį palikimą buvo įamžintas viso pasaulio istorikus sužavėjusioje knygoje „Grafai Tiškevičiai ir jų palikimas“.

„Kadangi esu muziejininkė, mane visą gyvenimą domino rinkinių tyrinėjimas, jų patekimo į muziejų istorija. Grafų Tiškevičių giminės kultūrinio palikimo tyrinėjimas taip pat prasidėjo nuo rinkinių istorijos. Paprastai aš nedirbu vien tik savo muziejaus ribose – mane domina Lietuvos ir viso pasaulio muziejai – kokie istoriniai reliktai, kur ir kada pasklido. Beieškant faktų apie Tiškevičius, nuklydau labai toli – net iki Metropoliteno muziejaus. Taip jau išėjo, kad 33 šalių muziejų eksponatai buvo surinkti į vieną darbą, kuris truko net aštuonerius metus“, – apie ilgai trukusius Tiškevičių šeimos tyrinėjimus atskleidžia A. Snitkuvienė.

Eksponatus iš M. Tiškevičiaus kolekcijos pirko ir pats Luvras

Tačiau grafų Tiškevičių tyrinėjimai neapsiėjo be atradimų, nustebinusių net ir pačią muziejininkę.

„XIX a. pabaigoje buvo madinga kaupti įvairias meno dirbinių kolekcijas. Mykolas Tiškevičius buvo aistringas kolekcininkas, bandęs išgryninti savo kolekciją, kuri Romoje – labai vertinga, tačiau po jo mirties buvo parduota. Šis faktas mane labai nuliūdino – rodos, patys gražiausi, vertingiausi eksponatai tiesiog pradingo. Bet kreipiantis į Luvro muziejų Paryžiuje, gavau rengiamo aukciono katalogo kopiją, kuris yra itin unikalus – jame galima rasti pirkėjo užrašą, kuriame šis parašęs, kas įsigijo vieną ar kitą daiktą bei už kokią kainą. Dėka šio katalogo, man pavyko pusę aukcione parduotų eksponatų surasti, sužinoti, kur jie yra šiandien. Tiesa, iš pomirtinio M. Tiškevičiaus katalogo net ir pats Luvro muziejus nusipirko kelis eksponatus. Pastebėjau, kad patys vertingiausi eksponatai taip paprastai neprapuola – jų galutinis savininkas visgi tampa muziejus“, – netikėtais atradimais džiaugiasi Aldona.

Parodos eksponatai 

Kaune atverčiamas nežinomos istorijos puslapis

Pasak pašnekovės, tas pats nutiko ir su žymiais tarpukario verslininkais Tilmansais –  atsekusi jų istoriją, A. Snitkuvienė archyve rado dokumentus bei pradėjo į tarpukario verslininkus gilintis labiau.

„Pagal registrą identifikavau visus Lietuvoje saugomus eksponatus ir tuo pat metu domėjausi, kas gi tie Tilmansai – tuo metu juos pažinojau labai menkai. Man buvo labai malonu, kad turėjau galimybę prisidėti prie nežinomos istorijos puslapio Kaune atvertimo“, – apie parodą „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ užsimena muziejininkė.

Nuo Lietuvos dvarų iki Egipto

Nedaug kas žino, kad Aldona Snitkuvienė domisi ne tik Lietuvos dvarais ir tarpukario verslininkais, o ir senovės Egipto istorija.

„Labai dažnai lankytojas ateina į muziejų ir klausia: iš kur jūs tokie turtingi? Iš kur gavote XVIII a. vazą? Visiems labai smalsu, iš kur atkeliavo senoviniai reliktai, kaip muziejai turtėja ir gauna įdomių eksponatų. Pamenu, kai sovietmečiu manęs iš Rusijos atvykę egiptologai nustebę klausinėjo – „iš kur visa tai?“ Šis klausimas, atvirai pasakius, mane pribaigė, ypač mintis, kad negaliu į jį atsakyti, nes nežinau. Tada pradėjau domėtis žmonėmis, kurie surinko šiuos minėtus Egipto eksponatus, jų pomėgiais, kelionėmis, tikslais – tai irgi yra rinkinių istorija, kurią atskleidžiau knygoje „Lietuva ir senovės Egiptas“, – teigia pašnekovė.

Senovės Egipto ekspozicijoje – išskirtiniai eksponatai

Prakalbus apie senovės Egipto eksponatus Lietuvoje kyla klausimas: ar lietuviai yra sukaupę pakankamai senovinių reliktų, kad būtų galima bent dalele prisiliesti prie senovės istorijos?

„Žinoma ne, tačiau esame dėkingi už tai, ką turime. Turint tiek, kiek mes, jau galima pasakoti istorijas iš praeities muziejaus lankytojams. Ši ekspozicija – vienintelė tokia Lietuvoje. Turime pirmųjų Europoje pagamintų porceliano gaminių – raudonosios masės dirbinių, kuriais mes labai didžiuojamės ir kurie yra datuojami antruoju dešimtmečiu“, – apie tai, ar vaikštinėdami po Lietuvos muziejus, galime pažinti senovės Egiptą, atskleidžia A. Snitkuvienė.

Kaunas verslininkų Tilmansų akimis

„Man Kaunas – labai įvairiapusis miestas, kuris iš kiekvieno istorinio etapo atrodo vis kitaip. Jeigu kalbant apie tai, kokį Kauną matė verslininkai Tilmansai, svarbu paminėti, kad jų namuose lankėsi žymūs politikos, diplomatijos veikėjai, menininkai ir kūrėjai. Jų namus supo prabanga, auksiniai įrankiai. Tilmansai, nors ir nebūdami kolekcininkais, pagal savo skonį formavo namų ir biurų interjerą, o kartu diktavo tam tikrą madą tuometinei Kauno aukštuomenei“, – į tradicinį LRT PLIUS laidos „7 Kauno dienos“ klausimą apie tai, koks žmogus būtų Kaunas, atsako muziejininkė A. Snitkuvienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.