Sostinėje pristatyta nauja Raimundo Banionio režisuota istorinė drama „Purpurinis rūkas“. Išankstinės filmo premjeros nepraleido gausus būrys Lietuvos kino, teatro, kultūros bei pramogų pasaulio atstovų. Tarp jų – ir pagrindinius vaidmenis filme sukūrę aktoriai. Nuėjus į kiną norisi matyti daugiau: epochą, rūbus, peizažus, įvykius, tad istorinis žanras leidžia visa tai atskleisti kino ekrane, istorinės dramos „Purpurinis rūkas“ išankstinėje premjeroje LRT.lt portalui sako kino juostos režisierius R. Banionis.
Felikso Rozinerio apsakymo motyvais sukurta juosta „Purpurinis rūkas“ pasakoja sudėtingą Lietuvos žydo Jozefo, partizanų vado Vlado ir jų abiejų mylimosios Janės istoriją.
Tačiau pati istorija – tik apvalkalas, paslepiantis žmones ir svarbius dalykus, teigia kino juostos režisierius Raimundas Banionis, paklaustas, ar meilės linija neužgožia pačios istorijos. Vis dėlto, anot jo, filmas sėkmingas gali būti ir be jausmų. „Gali būti visaip. Jei žinotume receptą, kaip reikia daryti, tai taip ir lipdytume“, – pažymi režisierius ir priduria, kad sėkmė gali užklupti netikėčiausiose vietose.
Nors filmo idėja kilo jau prieš 20 metų, žiūrovus istorinė drama „Purpurinis rūkas“ pasieks tik šių metų vasario 8 d. „Būtų gerai, jei sugalvojus iškart būtų galima realizuoti. Šiandien sužinojau, kad gaunu finansavimą kitam filmui, kurio idėja kilo prieš 7 metus“, – kalba R. Banionis ir atskleidžia, kad tai bus sunkus ir sudėtingas filmas apie Radvilaitę. „Nežinau, kuo čia baigsis. Bet ledai pajudėjo“, – priduria jis.
Paklaustas, kodėl jį taip domina istorinės temos, R. Banionis teigia, kad nuėjus į kiną norisi matyti daugiau: epochą, rūbus, peizažus, įvykius, tad šis žanras leidžia visa tai atskleisti kino ekrane.
„Mažas kamerines istorijas puikiausiai žiūri per televizorių. Tai televizinių filmų formatas. Nereikia dėl to vaikščioti į kiną. O istoriniai filmai kino ekrane pasiteisina. Svarbu, kad būtų papasakota daugiau nei istorija“, – kalba režisierius.
Aktorius Vidas Petkevičius istoriniame filme „Purpurinis rūkas“ suvaidino vieną svarbesnių vaidmenų. Kaip jis sako LRT.lt portalui, sunkiausia buvo išmokti pakruojiečių tarmę.
„Nors režisierius labai padėjo, sunkiausia man buvo su pakruojiečių tarme, nes ten man reikėjo ja kalbėti. Daugiausia energijos ir buvo įdėta į tai, kad tarmė netrukdytų vaidmeniui“, – pasakoja V. Petkevičius.
Aktorius tikina, kad pakruojiečių tarme tariami žodžiai iš pradžių itin stabdė: „Tiesiog mokiausi tarti žodžius, norėjosi autentikos. Tačiau filmavome vasaros pabaigoje, tad laiko pasiruoši buvo, nes tuo metu, kai ruošiausi, teatre buvo atostogos.“
Paklaustas, kaip jam skirtą vaidmenį padėjo kurti visa kūrybinė komanda, aktorius V. Petkevičius pažymi, kad režisierius R. Banionis – tiesiog nuostabus.
„Kartais jis tik vieną žodelį pasako, bet tokį taiklų ir tokį tikslų, kad viskas pasidaro labai aišku ir paprasta, tarsi scena atsistoja į savo vietą“, – mintimis dalijasi jis.
Pagrindinį vaidmenį filme atlikusiam Severinui Norgailai tai buvo pirmasis vaidmuo kine. Aktoriui nusišypsojo laimė dirbti su kino grandu vadinamu režisieriumi R. Banioniu. „Žinoma, tai buvo milžiniška patirtis. Žengiant premjeros raudonuoju kilimu ima jaudulys – niekada anksčiau to nesu patyręs. Jaučiu tam tikrą atsakomybę, galvoje daugybė minčių ir atrodo, kad dar tiksliai nesuprantu, kas vyksta“, – jaudulio neslepia aktorius.
Jis tikina, kad šiam vaidmeniui ruošėsi daug ir labai atsakingai, ne kartą perskaitė ir scenarijų, ir Felikso Rozinerio apsakymą „Purpuriniai dūmai“, kurio motyvais sukurtas filmas.
Juostoje nusifilmavo ir operos solistas Rafailas Karpis. Tai ne pirmas kartas, kai išvystame solistą kino ekranuose, ir jis pripažįsta, kad tai visuomet labai maloni patirtis ir tam tikras iššūkis, tad jis džiaugiasi, kad režisieriams kartais prireikia tokio tipažo aktorių. Maloni jam ir galimybė suvaidinti R. Banionio filme. „Labai sklandžiai, motyvuotai ir aiškiai. Viskas buvo puikiai sustyguota“, – darbą su kino grandu trumpai prisimena solistas.
Pastaraisiais metais kino ekranuose gvildenama nemažai istorinių temų. Pasak operos solisto, istorinės temos šiandien gvildenamos ne tik kine.
„Istorinės temos tampa vis dažniau gvildenamos visuomenėje. Tai rodo mūsų visuomenės brandą. Vis dėlto tie penkiasdešimt okupacijos metų padarė savo – kai kurios temos buvo tapusios savotišku tabu, apie jas nebuvo galima kalbėti.
Tačiau ir praėjus tam tikram laikui jos kelia tam tikrą nepatogumo jausmą. Mūsų visuomenė tampa atviresne, bando gilintis į kai kuriuos istorinius aspektus, kurių anksčiau neaptarinėdavome, o dabar apie juos kalbame ir tai yra labai gerai. Tik pažindami ir objektyviai vertindami savo istoriją galime klestėti ateityje“, – svarsto R. Karpis.
Prieš premjerą vykusioje spaudos konferencijoje aktorius Tadas Gudaitis pasakojo, kad jam šis vaidmuo paliko gilų pėdsaką: „Kai skaitai ar išgirsti atsiminimus žmonių, išgyvenusių tą laikotarpį, jį matai tarsi iš tolo – priimi jaudinančius faktus, tačiau jie nepaliečia taip giliai, kaip palietė kuriant Vlado personažą.
Man teko užduoti tam tikrus klausimus savo herojui ir kai kurie atsakymai pribloškė. Vladas – partizanų vadas, tad partizanai man pasirodė kitokie – žmogiški, tragiški. Tai padarė didelę įtaką mano, kaip lietuvio, tapatybei.“
Filme pasakojama istorija primins skaudų mūsų šalies istorijos tarpsnį, o sudėtingos moralinės dilemos privers susimąstyti apie absoliučių kategorijų ir etikečių klijavimo beprasmiškumą. Jautri istorinė drama „Purpurinis rūkas“, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui, kino teatruose pasirodys šių metų vasario 8 dieną.
