Su filmu „Purpurinis rūkas“ į kino ekranus grįžta lietuviško kino grandas, režisierius Raimundas Banionis. Jis sako, kad juostos idėją jis širdyje nešiojosi 20 metų. O vieną iš pagrindinių vaidmenų atlikęs aktorius Tadas Gudaitis sako, kad šis vaidmuo padarė nemenką įtaką jo, kaip lietuvio, tapatybei.
Felikso Rozinerio apsakymo motyvais sukurta juosta „Purpurinis rūkas“ pasakoja sudėtingą Lietuvos žydo Jozefo, partizanų vado Vlado ir jų abiejų mylimosios Janės istoriją.
Besibaigiant karui, iš tremties Rusijoje sugrįžęs Jozefas nors ir išvengia tragiško tėvų likimo, jo laukia savi išbandymai. Lietuvoje šeimininkaujantys rusai priverčia vaikiną tapti jų agentu, tą patį padaro ir miškuose besislapstantys partizanai. Vienintele rūsčios kasdienybės prošvaiste Jozefui tampa jo buvusiuose namuose gyvenanti mergina Janė, kurią vaikinas pamažu įsimyli. Tik šis jausmas, deja, yra vienpusis – Janės širdį jau užkariavęs partizanų vadas Vladas. Tas pats, kuris, pasak gandų, yra kaltas dėl Jozefo tėvų mirties.
Filme pasakojama istorija primins skaudų mūsų šalies istorijos tarpsnį, o sudėtingos moralinės dilemos privers susimąstyti apie absoliučių kategorijų ir etikečių klijavimo beprasmiškumą. Jautri istorinė drama „Purpurinis rūkas“, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui, kino teatruose pasirodys šių metų vasario 8 dieną.
Filme vaidina ne tik didžiulę patirtį sukaupę Vidas Petkevičius, Arkadijus Vinokuras, bet ir talentingi jaunosios kartos atstovai Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė, Tadas Gudaitis ir kiti. Vieną iš vaidmenų atliko praėjusiais metais išėjęs Arūnas Storpirštis.
R. Banionis neslepia, kad filmo idėją širdyje nešiojosi net 20 metų: „Visi filmai turi sulaukti savo laiko. Galbūt kažkam tuo metu atrodė, kad filmas neaktualus ar nereikalingas.“
Aktorius T. Gudaitis sako, kad jam asmeniškai šis vaidmuo svarbus, nes tai vienas ryškesnių jo vaidmenų kine. Be to, jis džiaugiasi galimybe kartu dirbti su R. Banioniu ir kitais kolegomis aktoriais.
„Vaidmuo man, kaip žmogui, paliko gilų pėdsaką. Kai skaitai ar išgirsti atsiminimus žmonių, išgyvenusių tą laikotarpį, jį matai tarsi iš tolo – priimi jaudinančius faktus, tačiau jie nepaliečia taip giliai, kaip palietė kuriant Vlado personažą.
Man teko užduoti tam tikrus klausimus savo herojui ir kai kurie atsakymai pribloškė. Vladas – partizanų vadas, tad partizanai man pasirodė kitokie – žmogiški, tragiški. Tai padarė didelę įtaką mano, kaip lietuvio, tapatybei“, – sako T. Gudaitis.
G. Mockeliūnaitei teko fatališkos moters vaidmuo, kurią įsimylėjo du vyrai. Pasak aktorės, didžiausiu iššūkiu jai tapo ne erotinės scenos, kurios kartais tampa didžiausiu išbandymu jauniems aktoriams, o jos santykis su savo kuriama heroje Janina: „Visos erotinės scenos šiame filme buvo pagrįstos. Didžiausias iššūkis – pajausti savo personažą – merginą, kupiną aistros, tačiau suvaržytą priespaudos ir kamuojamą aplinkybių šalyje. Ji tuo pačiu ir suvaržyta, ir laisva. Surasti tą laisvę ir jos mokėjimą džiaugtis smulkmenomis man atrodė sunkiausia.
Buvo sunku suvokti, kodėl Janina tiek mažai kalba. Manau, kad tuo metu moters balsas išvis mažai kam rūpėjo. Ji buvo mergaitė, užaugusi daugybėje apribojimų.“
V. Petkevičiaus filmografija – įspūdinga, tačiau vaidmenį šiame filme jis išskiria tuo, kad jam teko iššūkis išmokti pakruojiečių tarmę. Įprotis daro savo, norisi emocionaliai suvaidinti, tad džiaugiasi turėjęs laiko išmokti tarmę.
