Zapyškio bažnyčioje baigtas pirmasis restauracijos etapas. Prie šio projekto pluša architektas – Kauno paveldo specialistas Gintaras Prikockis ir archeologas Justinas Račas. Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčios plytos skaičiuoja 500 metų. XVI a. gotikinė bažnyčia laikoma viena seniausių Lietuvoje. Šiandien, po daugiau nei 60 metų pertraukos bažnyčia buvo uždaryta restauracijai. Apie bažnyčioje archeologų rastus radinius, menančius Vytauto laikus, ateities maistą su KTU mokslininkais bei kaip atskirti teises nuo laisvių sužinosite LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.
Pasibaigus pirmajam restauracijos etapui, bažnyčia bus šildoma infraraudonaisiais spinduliais. Manoma, kad anksčiau pastatą šildė krosnis. „Buvo didelis atradimas bažnyčioje atrasti šildymo sistemos dalis pečiui kurti, kur galėjo pogrindžiais eiti šiltas oras. Statybininkai sistemos dalis tik atidengė ir archeologai bandys žiūrėti, kas slypi šiuose užpylimuose, kuriuose buvo galima rasti daug radinių. Vienas iš tokių pačių įdomiausių radinių – bažnyčios spyna“, – pasakoja paveldo specialistas, architektas G. Prikockis.
Stop kadras
„Vienintelis radinys, susijęs su Vytauto laikotarpiu, – Magdeburgo moneta, nukaldinta magistro Kuchmistro valdymo laikotarpiu. Ji datuojama XV a. pirmoje pusėje. Ji – pats seniausias tiksliai datuojamas radinys Lietuvoje“, – tikina archeologas J. Račas.
Bažnyčios statybos fundatorius – Zapyškio valdytojas Povilas Sapiega. Šios giminės herbas puošia ir bažnyčios sienas. Restauruojant bažnyčią buvo nuspręsta palikti prieš daugiau nei 60 metų įrengtas autentiškas grindis. Bažnyčios viduje buvo rasta ir kaulinyčia, kurioje buvo laikomi 16 amžiuje mirusių gyventojų palaikai. Legenda byloja, kad anksčiau čia stovėjo senovės lietuvių šventykla su akmens aukuru, o vėliau įvedus katalikybę buvo pastatyti maldos namai.
Stop kadras
Didžiausias iššūkis archeologams ir architektams – pats tyrimų plotas, siekiantis net septynis tūkstančius kvadratinių metrų. Pasak archeologo J. Račo, šiais metais tai - didžiausi archeologiniai kasinėjimai, nusileidę tik darbams Kernavėje. „Šiuose tyrimuose nustebino rastas didžiulis monetų kiekis. 17 amžiuje čia prasiėjo daug tautų, palikusių savo pėdsaką – tai akivaizdžiai matosi radiniuose“ – teigia archeologas.
Įdomu tai, kad pamaldos senojoje Zapyškio bažnyčioje vyko daugiau nei prieš šimtą metų. Tikimasi, kad ateityje čia rinksis tikintieji, o atlikėjai džiaugsis gera akustika. Švento Jono krikštytojo bažnyčios restauracija pradėta Kauno rajono iniciatyva prieš pusantrų metų. Projekto vertė – beveik du milijonai eurų.
Ateities maistas su KTU mokslininkais
Ar kada susimąstėte, kaip atrodys ateities maistas? Mūsų valgymo poreikiai keičiasi nuolatos – nuo picų, kinų virtuvės iki kotletų. Kauno technologijos universiteto mokslininkai siūlo alternatyvą tradicinei virtuvei – molekulinį maistą. Bendradarbiaudami su pasaulinio lygio šefu Alanu Coxonu, mokslininkai sukūrė produktą – lietuvišką sūrį sulčių apvalkale.
„Mokslininkai, daug pasiekę įvairiose srityse bei gavę įvairių prestižinių laimėjimų, pažiūrėjo į savo lėkštę ir suprato, kad žino daugiau kitose srityse nei tai, kas yra pačių lėkštėse. Tada kilo diskusijos, kaip atsiranda maisto kvapas, spalvos – būtent tokie klausimai davė pradžią molekulinės gastronomijos mokslui“, – teigia KTU cheminės technologijos fakulteto docentė Milda Keršienė.
Stop kadras
Molekulinė gastronomija – neįprasti fizikiniai ir cheminiai procesai virtuvėje. Pavyzdžiui, gaminamus ledus ateityje įdėsime ne į šaldymo kamerą, o apliesime skystu azotu. Netgi tradicinius kotletus galėsime padengti vaisių sulčių apvalkalu. „Būtų labai džiugu galvoti, kad valgai cepeliną, o jausti visai kitą skonį. Mes stengiamės pateikti produktus kita forma ar spalva – tai bus be galo džiaugsminga ir netikėta mūsų akims, kas tiesiogiai veikia mūsų virškinimo sistemą“ – pasakoja doc. M. Keršienė.
Patiekalų pateikimą rutuliukų forma pasiūlė maisto technologiją studijuojantis Marius Užupis. Žinoma, kad molekulinės gastronomijos patiekalams paruošti reikia specialios įrangos, tačiau yra būdų kaip tuos principus galima pritaikyti ir namuose. Jums reikės daržovių, vaisių bei sulčiaspaudės. Marius Užupis jums parodys, kokius šedevrus galite pasigaminti tiesiog namuose. Pirmasis patiekalas – ikrai iš burokėlių sulčių, kurių receptą ir gaminimo eigą pamatysite laidoje.
Pokalbis 450: Vygantas Malinauskas
Laidos „7 Kauno dienos“ kūrybinė komanda teisininko, VDU teisės fakulteto dėstytojo dr. Vyganto Malinausko teirausis, ar gali egzistuoti visuomenės laisvė be teisių? „Mažai kas gali pasakyti, kuo skiriasi laisvės nuo teisių. Laisvė – kai niekas netrukdo mums siekti norimų gėrių. Teisė – kai galime iš kitų reikalauti, kad šie atliktų tam tikrą pareigą tenkinti mūsų reikalavimą, susijusį su mūsų gėriais. Santykis tarp laisvių ir teisių yra išbalansuotas. Žmogui laisvoje visuomenėje reikia tiek teisių ir laisvių, kad jam būtų prieinami patys svarbiausi pagrindiniai gėriai, be kurių nebūtų pilnavertis gyvenimas. Tai – šeima, saugumas, švietimas, socialinės garantijos, ekonominės galimybės. Teisių ir laisvių paskirtis – užtikrinti, kad riboti gėriai būtų paskirstyti teisingai. Teisės – ne kas kita kaip teisingumo reikalavimai“ – tikina pašnekovas.
Stop kadras
„Su vaiko teisių situacija matome, kad tarnybos Lietuvos gyventojų, piliečių šeimų atžvilgiu taiko neproporcingas priemones. Grėsmių lygis neretai būna abstraktus. Matome, kad bandoma ginti, gelbėti vaikus, jų teises, visiškai neatsižvelgiant į kitus gėrius. Čia tinka posakis: „norėjo geriau, o gavosi kaip visada“, – liūdną situaciją vaikų teisių srityje komentuoja V. Malinauskas.
Plačiau – laidos įraše.
