LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“ prisimenamas anapilin išėjęs satyrikas, prozininkas, vertėjas Jurgis Gimberis, 2011-aisiais tapęs įsimintiniausiu Kauno menininku. Taip pat laidoje – bėgimo treniruotė su sportininke, dizainere Audra Jakubauskiene, kurios išskirtiniai drabužiai žinomi visame pasaulyje bei pokalbis 450 su architektūros ekspertu Audriu Karaliumi apie urbanistinę Kauno architektūrą, mieste vykstančias diskusijas, dialogo su savivaldybe stoką ir periodą, kurį šiuo metu išgyvena kintantis miesto veidas.
In memoriam: Jurgis Gimberis
Jurgis Gimberis – satyrikas, prozininkas, vertėjas, 2011-aisiais pripažintas įsimintiniausiu Kauno menininku. Jurgis gimė Žemuosiuose Šančiuose, Ringuvos gatvėje. 1957 m. baigė vidurinę mokyklą. Nuo 1963 m. dirbo Statybos ir architektūros institute laborantu. Nuo 1990 m. J. Gimberis – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Stop kadras
Savo kūrinius pradėjo spausdinti 1979 m. „Kauno tiesoje“, vėliau „Nemune“. Išleido humoreskų rinkinių, dalį pats ir iliustravo. Parašė pjesių vaikams („Vėžliuko namas“, „Ragana ir sliekas“, „Vieną šaltą žiemos naktį“), radijo pjesę „Slieko galva“. Iš rusų kalbos išvertė Aleksandros Marininos, Viktoro Pelevino, Liudmilos Ulickajos, Michailo Bulgakovo, Ilfo ir Petrovo romanų.
„Juokinga tai, kad dažniausiai nori patikti žmonėms, kurie tau nepatinka“, – iš laidos archyvų skambės J. Gimberio išmintis. „Vilniečiai labai džiaugiasi, kad turi Juozą Erlicką, o mes džiaugiamės, kad turime Jurgį“, – apie satyriką yra sakęs Edmundas Unguraitis.
Nuo sporto iki dizaino
Dizainerė Audra Jakubauskienė kvies į treniruotę, kurioje papasakos, kaip nuo vaikystės gimusią meilę sportui išstūmė aistra kūrybai ir dizainui. Iš Vilkaviškio kilusi Audra jaunystėje buvusi profesionalia sportininke, vėliau nusprendė pasukti į dailės mokyklą, kurioje ugdė savo kūrybiškumą. Moteris nuo mažens kurdavo drabužių modelius lėlėms, o dabar jos kurtais drabužiais puošiasi ir vertina žmonės iš viso pasaulio. Tiesa, Audros kūryba neapsiėjo be kuriozų – pasak pašnekovės, meniška mergina vardan kūrybos yra sukarpiusi net mamos kailinius. „Vaikystėje, būdama ketvirtoje klasėje sukarpiau mamos kailinius, nes norėjau kažką pasisiūti sau“, – linksmą istorija prisimena pašnekovė.
„Kad žmogus gerai jaustųsi, jam reikia laisvės. Neretai mano drabužius renkasi drąsios, kūrybiškos moterys. Kartais atrodo, kad drabužyje nėra nieko tokio ypatingo, tačiau moterys man sako, kad ne visos mano kurtais drabužiais išdrįstų pasipuošti“, – tikina dizainerė. A. Jakubauskienė drabužius kuria tarsi sau, todėl pripažįsta, kad kartais su jais išsiskirti būna sunku.
„Manau, kad visa Lietuva yra mano meilės objektas. Kauno urbanistinių architektūrų pobūdis neretai įgyvendinamas baltarusišku / sovietiniu būdu – yra pasakoma, kas ir kur bus pastatyta ir tada pasitelkiant žiniasklaidos ruporus stumiami projektai. Jie nepatiria normalaus užaugimo proceso, kuomet randasi idėja, kuri yra diskutuojama bei ieškomi geriausi jos įgyvendinimo variantai. Aš Kaune atsiradau tamsiu sovietiniu laiku, bet net ir tada nebuvo tokio ciniško ir nihilistinio savivaldybės požiūrio į architektus bei visuomenininkus. Anksčiau tarp mūsų egzistavo silpnas dialogas, kuris dabar visai išnykęs“, – kritikos Kauno miesto savivaldybei negaili architektūros ekspertas.
„Baisiausia, kas vyksta Kaune šiuo metu mano nuomone – ąžuolyno parko rekonstrukcija, kuomet neva atliekamas infrastruktūrinis projektas. Jis buvo toks slaptas, kad mes nežinojome jokių sprendinių ar jo eigos. Liepos mėnesį dėl šio projekto savivaldybėje vyko pasitarimas, kuriame buvo daug pažadų, išsakyta kritinių pastabų, tačiau viskas dingo kaip į vandenį. Ir toliau vengiama bet kokio skaidraus dialogo. Tai, kas buvo sumanyta – labai prasta, paviršutiniška ir agresyvu“, – įsitikinęs Audrys Karalius.
Plačiau – laidoje.
