Kultūra

2019.01.07 16:59

L. Čeprackas: kad suvoktum, ar maistas yra kultūra, pats turi būti kultūringas

LRT PLIUS TELEVIZIJOS LAIDA „Kultūringai su Nomeda“, LRT.lt2019.01.07 16:59

Yra popmuzika ir klasikinė muzika, į pastarosios koncertą einama pasipuošus kostiumu. Panašiai yra ir kalbant apie maistą, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Kultūringai su Nomeda“ sako virtuvės šefas Liutauras Čeprackas. Anot jo, kulinarija susijusi tiek su kultūra, tiek su šalies ekonominiu aspektu: „Kuo žemesnė kultūra, kuo blogiau žmogus gyvena, tuo ir maistas blogesnis.“  

Iškėlus klausimą, ar maistas yra kultūra, reikia atskirti du dalykus, sako žymus virtuvės šefas Liutauras Čeprackas. „Tai palyginčiau su muzika – yra popsas ir klasikinė muzika, į kurios koncertą eini vilkėdamas kostiumą. Taip ir maistą galima skirstyti. Mano rengiamos vakarienės tikrai ne popsas, o renginys, kuriam reikia skirti tris valandas“, – pasakoja kulinaras.

Kaip prisimena L. Čeprackas, vienas bičiulis jo paklausęs, ką žmonės gali veikti 3 val. trunkančios vakarienės metu: „Atsakiau jam: žmonės bendraus, lauks kito patiekalo, kalbės apie tai, ką jau suvalgė ir pan. Dabar restoranais vadinamos vietos dažnai neatspindi to, koks turi būti restoranas. Juk tai vieta, kuri turi tave pakylėti.“

Pasak virtuvės šefo, tam, kad žmogus suvoktų, ar maistas yra kultūra, reikia būti kultūringam. „Be to, kulinarija tiesiog neatsiejama nuo ekonominio aspekto. Kuo žemesnė kultūra, kuo blogiau žmogus gyvena, tuo ir maistas blogesnis. Ar maistas yra kūryba? Taip. Tačiau tam, kad sukurtum karbonadą, nereikia daug smegenų, jis jau sukurtas. Tai tas pats, kad sukurti eilinę popdainą – visose jose kartojasi tie patys trys akordai“, – tvirtina L. Čeprackas.

Paklaustas, ar kulinarams reikia turėti savo braižą, L. Čeprackas vėl pasitelkia palyginimą: „Jei kartą pamatai vieną dailininko paveikslą, kitą kartą jo dar neatpažinsi. Tačiau jei domėsies šio tapytojo daile, galiausiai pavyks. Kalbant apie maistą, manau, kad turiu savo braižą. Ko gero, esu atpažįstamas tiems, kurie valgo.“  

Jolita Vaitkutė, sulaukusi didelio pripažinimo dėl savo kūrinių, padarytų iš maisto, tvirtina nepretenduojanti į meną. „Iš tiesų pretenduoju į žaidimą. Kai pradėjau užsiimti piešiniais iš maisto, norėjau sukurti tai, ką būtų lengva išardyti, sunaikinti, suvalgyti. Kilo mintis, kad galiu piešti ne tik teptukais ar pieštukais, bet ir kitokiais, lengvai prieinamais dalykais. Iš pradžių tai buvo šokoladas ir kiti produktai, randami namuose. Vėliau atsirado kiek neįprastų pasirinkimų“, – laidoje pasakoja J. Vaitkutė.

Paklausta, kodėl jos kūriniai nėra menas, J. Vaitkutė dar kartą patvirtina, kad tai žaidimas: „Aš tiesiog pasirenku naują formą, medžiagą, su kuria įdomu eksperimentuoti. Vėliau visa tai galima suvartoti. Net jei daryčiau visišką nesąmonę, ji bus suvalgoma. Ir tai jau turės savo funkciją.“

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Virginija Sližauskaitė.