Kultūra

2018.12.28 14:52

V. Masalskis: Z karta – visiškai kitokios dimensijos žmonės

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2018.12.28 14:52

 „Kiekviena karta susikuria savo stabą, o ateinanti lipdo savuosius, kurie kažkada numirs kartu su jais pačiais“ – pasakoja aktorius, režisierius Valentinas Masalskis. Apie spektaklį „Raudona“, Kauną architektūros profesoriaus akimis bei dizaino visiems idėją sužinosite LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.  

Spektaklis „Raudona“ – naujosios kartos menininkui

Dailininkas Markas Rothko ir jo gyvenimo būdas – pjesės pamatas. V. Masalskio režisuotas spektaklis išsiskiria tuo, kad yra skirtas ateinančiam, jaunam menininkui.

„Jei kalbame apie Z kartą, mes nežinome, kokie jie. Jūs esate visai kitos dimensijos žmonės. Jūs greitai tampate nuovokūs, viską suprantate. Pas jus daug sugebėjimo logiškai surasti išeitį. Galbūt jautrumu jūs tokie patys, niekas čia nepasikeitė. Juk galima nejautriu apsimetinėti ilgai, tačiau jeigu randi skaudžią vietą – prasiveria fontanas“, – mintimis apie jaunąją kartą dalinasi pjesės režisierius.

Stop kadras 

Pjesės veiksmas grąžina į laiką, kuomet M. Rothko, gavęs pasiūlymą nutapyti paveikslus prabangiam restoranui Niujorke, savo darbais užsimoja iš restorano sukurti šventovę. „Menininko egoizmas yra kitoks – jis visada eina su vargstančiu, nuliūdusiu, savimyla, savigarba, saviapgaule“, – tikina pašnekovas.

„Tu prisikaupi per tą gyvenimą kažko ir nori išmesti tai iš savęs. Tu jauti, kad laikas eina ir nori viską atiduoti, kad įvyktų pratęsimas. Nėra nieko maloniau, kai įvyksta tęstinumas. Atsiradusios priemonės, tokios kaip internetas, nenužudys jūsų ir mūsų – jis padės viskam toliau gyventi, egzistuoti. Mes turime sugebėti perduoti tą tęstinumą“, – apie kartų kaitą ir jos skirtumus bei norą palikti savo žymę pasakoja V. Masalskis.

Kaunas architektūros eksperto akimis

Šiandieninis Kaunas architektūros eksperto profesoriaus Jono Minkevičiaus akimis. Kodėl kai kurie statiniai Kaune prilyginami epochos nusikaltimui?

„Kaunas yra unikalioje geografinėje vietoje. Su Kauno atitinkama geografine ir geologine padėtimi, žaliais šlaitais jis sudaro foną architektūrai tenka atitinkamai elgtis“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pirmasis aplankytas objektas – Neries upės pakrantėse statomi pastatai. „Jonavos gatvės numatomas pastatų užstatymas, kuomet nuo upės atskiriamas miestas yra didžiulė klaida, kai tuo tarpu miesto pakraščiai susiję su upe turėtų būti rekreacinės paskirties – priartinti gyvenimą prie upės“, – tikina Jonas Minkevičius.

Pasak kai kurių architektų – būsimas Kėdainių tiltas Kaune yra didžiausias šios epochos nusikaltimas. „Vien savo siauroms reikmėms sujungti Vilijampolę su kitu krantu nėra pateisinama. Jeigu jis būtų įgyvendintas, tiltas sugadintų visą istorinę panoramą, kuri atsiveria nuo Santakos parko“, – kritikos negaili profesorius.

 „Mes, dabartiniai architektai, tokio architektūrinio Kauno veido kaip tarpukariu nesukuriame ir stipriai atsiliekame. Mums reikia šalia autentikos statyti naują architektūrą – ji turi būti pažangi, tačiau persisunkusi savo tarpukario dvasia“, – tokią ateities Kauno architektūrą mato J. Minkevičius.

Pokalbis 450: architektūrologė Jūratė Tutlytė

Dizaino idėja visiems apima plačią auditoriją – mes dažniausiai kalbame apie aplinkos objektų pritaikymą pačiai įvairiausiai publikai – vaikams, seniems žmonėms, neįgaliesiems. Dažnai galvojame, kad neįgalūs žmonės yra tie, kurie yra vežimėlyje, tačiau tai yra daug platesnė sąvoka – ji apima visus žmones. Tai aplinka, kuri pritaikyta pačiam sau“, – pasakoja VDU architektūrologė doc. dr. Jūratė Tutlytė, pristatanti projektą „Dizainas visiems“.

Ar gali stilius, mada ir dizainas įtikti visiems? „Kai kalbame apie viešą erdvę, pravartu projektuoti taip, kad tai atitiktų visų poreikius. Dažniausiai tokios problemos nutinka, kai kalbame apie paveldo objektus – kai galvojame, kaip juos galima pritaikyti (mamoms su vežimėliais, vaikams padėti orientuotis, kaip judėti neregiams muziejuje, kaip jiems perskaityti meno kūrinį ir t. t.) stengiamės kuo daugiau žmonių įtraukti į šią miestui ir žmonėms svarbią diskusiją“, – teigia J. Tutlytė.

„Kaunas galėtų tapti vienu prieinamiausių miestų ateityje, tačiau prieš tai reikia pakeisti savo mąstymą, kultūrą ir pobūdį. Norėtųsi, kad universalaus dizaino idėja užsikrėstų kuo daugiau žmonių“, – pasakoja pašnekovė.

Plačiau – laidos įraše.