Kultūra

2018.12.28 15:22

Kultūros asmenybės, kurių netekome 2018-aisiais

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2018.12.28 15:22

2018 m. buvo kupini ne tik džiugių Lietuvai įvykių ir pasiekimų, bet ir skaudžių netekčių. LRT.lt kviečia prisiminti tuos, kurių šviesos ir talento netekome šiais metais.    

Teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis

BNS nuotr. 

Kaip portalui LRT.lt teigė aktorė Violeta Podolskaitė, A. Storpirštis visuomet žavėjo sugebėjimu gyventi: „Arūnas jautė gyvenimo skonį, ant jo negalėdavai ilgai pykti. Tai nuostabaus ir garbingo žmogaus savybės. Turiu pabrėžti, koks Arūnas buvo kultūringas – tai jo tėvų nuopelnas. Galima jį vadinti kilmingu žmogumi.“

Režisierius Eimuntas Nekrošius

Kaip BNS sakė parlamentaras Vytautas Juozapaitis, režisierius – legenda: „Tai žmogus – mįslė, paslaptis, turbūt niekas ir neįminė, kas iš tikrųjų buvo Eimuntas Nekrošius. Turbūt paprastai tokie žmonės vadinami genijais, kurie labai mažai kalbėdami pasako viską arba išvis nekalbėdami pasako viską. Jų žvilgsnis, jų veido išraiška.“

Operos solistas Virgilijus Noreika

Muzikologas Jonas Vytautas Bruveris sakė, kad visa V. Noreikos veikla žymėjo Lietuvos operos kultūrą, kuri buvo atpažįstama net didžiausiose pasaulio scenose.

„Visa veikla – gausybė koncertų, operos vaidmenų, jo pedagoginė veikla – buvo mūsų vokalo kultūros pasididžiavimas ir neatsitiktinis reiškinys, o visiškai dėsninga veikla, susijusi su mūsų operos, kamerinio dainavimo tradicija. Duok, Dieve, kad jo mokiniai ją išlaikytų“, – LRT RADIJUI sakė V. Bruveris.

Architektas, pedagogas Algimantas Nasvytis

Kaip LRT RADIJUI teigė architektas Rolandas Palekas, A. Nasvytis sukūrė savitą lietuvišką modernizmą, todėl su juo baigėsi svarbus Lietuvos, ypač Vilniaus, architektūros etapas: „Vilnius yra gyvybingas ir unikalus ir dėl kitų dalykų, bet Algimantas įžvelgė esminius dalykus, jis labai gerai jautė miestą. Jo palikimas, įžvalgos liks ir bus sunkiai paneigiamos.“

Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas

LRT RADIJUI kalbėjusi dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė pažymėjo, kad tai – didelė netektis: „Pastaraisiais metais R. Kvintas dirbo labai intensyviai, jam sekėsi, jo skulptūros lengvai surasdavo kelią į miestų erdves, buvo mėgstamos ir žinomos ir pratino žmones prie skulptūrinės raiškos, o tai nėra paprasta.“

Teatro ir kino aktorė Nijolė Gelžinytė

LRT nuotr. 

Kaip LRT RADIJUI sakė aktorius ir režisierius Algirdas Latėnas, prisiminimai apie aktorę Nijolę Gelžinytę – labai šviesūs: „Būdavo labai įdomu stebėti, kaip ji kuria įvairius vaidmenis. N. Gelžinytė labai padėdavo jauniems aktoriams, svarbi jos pedagoginė veikla. Teatrui ji paliko labai daug.“

Pasak A. Latėno, N. Gelžinytė buvo ne tik aktorė: „Ji nešė gilią paslaptį, atrodė, kad ji daro kažkokią įtaką, dvasinį masažą – su ja pabuvus būdavo gera, Nijolė skleidė daug šviesos.“

Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė

Užuojautą dėl signatarės ir kūrėjos mirties pareiškusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad rašytojos meilė Lietuvai, žmogui atsispindėjo aistringoje kūryboje, kurioje visada atrasdavome neabejingą požiūrį į gyvenimą ir istoriją bei savitą žodį ir mintį.

Rašytojas Algimantas Zurba

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr. 

Kaip pažymėjo Lietuvos rašytojų sąjunga, A. Zurbos romanų kalba „nepaprastai turtinga, poetiška, vaizdinga, autorius meistriškai įsiskverbęs į personažų vidinius pasaulius, nulipdė išraiškingus, įsimintinus jų charakterius“.