Pirmadienį premjeras Saulius Skvernelis prezidentei Daliai Grybauskaitei pateikė literatūrologo Mindaugo Kvietkausko kandidatūrą į kultūros ministro postą. Kalbinti kultūros lauko atstovai neabejoja, jog naujojo ministro laukia nemažai iššūkių, tačiau pašnekovų nuomonės, ar derėtų tęsti dabartinės kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson pradėtus darbus, išsiskyrė.
Tiesa, nors BNS premjeras teigė, jog M. Kvietkauskas turės didesnį kultūros lauko palaikymą, 15min su jais susisiekus, nemažai kultūros pasaulio žmonių teigė su M. Kvietkausko profesine veikla visiškai nesusipažinę ir komentuoti jo kandidatūros tinkamumo nesiryžo.
V. Jauniškis: reiktų pažado iš premjero, kad ministrai būtų ne „pakišami“, o turės ministro pirmininko užuovėją
Teatro kritikas, kultūros apžvalgininkas Vaidas Jauniškis teigė, jog į ministro postą skiriant kultūros lauko atstovą, susiduriama ir su pavojais: „Kartais, jei kultūros lauko atstovas nėra administratorius, susiduriama su daug problemų: sunkumų kyla ir valstybiniais raštais bei įstatymais, ir su kietu, tvirtu administratoriaus darbu.
Pavyzdžiui, staiga prabyla jautrumas tam tikroms kultūros žmonių grupėms, savo favoritams ir pan. Tokios yra natūralios, žmogiškos rizikos. Bet kadangi M. Kvietkauskas buvo instituto direktorius (M. Kvietkauskas – buvęs ilgametis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovas, – aut. past.) galbūt bus lengviau. Tikiuosi, jis kaip administratorius gebės su tuo tvarkytis“. V. Jauniškis pridūrė, kad šią kandidatūrą vertina pozityviai.
BNS nuotr.
Paklaustas, su kokiais didžiausiais iššūkiais teks susidurti būsimam ministrui, V. Jauniškis sakė: „Manau, kad su kultūros lauku kalbėtis reikia, nepaisant to, kad buvo nusiskundimų, ir nepaisant netgi to, kad kultūros ministras nėra psichoterapeutas ir tikrai neturi priiminėti kiekvieno į savo kabinetą, pilstyt arbatėlės ir kalbėtis valandą ar daugiau. Šiaip ar taip, būtina kalbėtis, būtina išklausyti, būtina turėti savo nuomonę ir savo vizijas.
Vienas iš, sakyčiau, svarbiausių dalykų, yra pasižiūrėti, kas yra sukurta. Aišku, šiuo atveju žmogus ateina, geriausiu atveju, dviem metams. Taigi darbai, turbūt, turėtų būti tęsiami ir vienas iš pavojų yra tai, jog ministras gali būti spaudžiamas reformas ar kai kuriuos rimtus pakeitimus atšaukti. Turiu galvoje vieną pakeitimą, susijusį su personalijomis – įvestą įstaigų vadovų kadencijų kaitą, kuri yra tiesiog būtina. Kartu reiktų išgryninti vizijas, kurios yra neaiškios – triukšmas kilo dėl kultūros įstaigų reformų – bei įvertinti, kokia strategija bus pateikta dar pareigas tebeeinančios kultūros ministrės komandos.“
V. Jauniškis atkreipė dėmesį, jog būsimam ministrui bus svarbu ne tik komunikuoti su kultūros lauku, bet ir turėti premjero palaikymą: „Šiuo atveju, turbūt, reiktų pažado iš premjero, kad ministrai būtų ne „pakišami“, o turės ministro pirmininko užuovėją, pasitikėjimą, nes, kaip dabar matome, ne populistiniai sprendimai kelia reitingus, o būtent reformų nedarymas juos smukdo. Skvernelio komanda turėtų susirūpinti ir tuo, kad reformas, jei pažadėjo, reikia tęsti. Naujajam ministrui reikėtų stipraus stuburo ir tęsti geras idėjas“.
A. Liuga: palinkėčiau daug valios ir ryžto iš esmės peržiūrėti tai, kas buvo iki šiol padaryta
Jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga šias pareigas užimsiantį žmogų ragino kritiškai įvertinti dabartinės ministrės ir jos komandos darbus.
„Yra pristatyta nueinančios kultūros ministrės kultūros reformų strategija. Labai tikiuosi, kad ši strategija, kuri, mano galva, yra labai problematiška ir iš tikrųjų jaukianti visą kultūros lauką, bus iš esmės peržiūrėta ir reformos bus vykdomos atsižvelgiant į esamą situaciją šalyje ir jos perspektyvas, o ne į kažkokias iš lubų ištrauktas ir kažkur surinktus ketinimus. Kalbant apie naująjį ministrą, palinkėčiau jam daug valios ir ryžto iš esmės peržiūrėti tai, kas buvo iki šiol padaryta.
J. Kalinsko/15min.lt nuotr.
Antra, Kultūros ministerijos bendravimas su kultūros įstaigomis, toks, koks vyko iki šiol, buvo, galima sakyti, apgailėtinas. Todėl taip pat norisi palinkėti, kad visi kultūros politikos veiksmai būtų daromi konsoliduotai su veikiančiomis kultūros įstaigomis pasitikėjimo ir kompetencijų pagrindu“, – teigė A. Liuga.
J. Sakalauskas: iššūkis – grąžinti pasitikėjimą
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas taip pat tikino, jog naujasis ministras pateks į nelengvą situaciją: „Pradėtos diskusijos dėl kultūros lauko pertvarkos, per tą laiką kultūros lauke buvo kalbama, jog visi pasigedo atviresnės diskusijos. Dėl komunikacijos ir atsirado šiokia tokia takoskyra tarp Kultūros ministerijos ir kultūros lauko.
Manau, naujai atėjusiam ministrui didžiausia problema bus susodinti visus prie vieno stalo, grąžinti pasitikėjimą vieniems kitais ir platų dialogą. Tikiuosi, kad naujasis ministras supras, kad tai nelengva. Bet kokios pertvarkos kultūros lauke yra skausmingos. Jei vieniems tai gali išeiti į naudą, kitiems tai gali reikšti likvidaciją.“
BNS nuotr.
Jis taip pat teigė manantis, jog visad gerai, kai į sritį ateina savo srities profesionalas.
„Tokiais atvejais dažniausiai pritrūkdavo vadybinių žinių, bet, kaip suprantu, pretendentas turi tokio darbo patirties ir tai jam nėra svetima. Manyčiau, vadybinė patirtis ir darbas su žmonėmis tikrai yra privalumas kiekvienam ministrui, o jei jis dar išmano savo lauką, galima tikėtis, kad pavyks susidoroti su darbu“, – sakė J. Sakalauskas, vildamasis, jog dialogas su naujuoju ministerijos vadovu bus darnus.
M. Kvietkauską vadina eruditu, išmintingu vadovu
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė-Augustinienė teigė apsidžiaugusi išgirdusi, jog į kultūros ministrus siūlomas M. Kvietkauskas.
„Džiugu, kad pateikta kandidatūra kultūros laukui priklausančio ir, manau, kultūros lauką išmanančio žmogaus. M. Kvietkauskas – puikus eseistas, manau, buvo išmintingas bei protingas vadovas, dirbdamas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Linkiu, kad atsakingai vadovautų ir būdamas kultūros ministro poste“, – kalbėjo B. Augustinienė.
Ji būsimam ministrui linkėjo kantrybės ir išminties. „Pirmiausia šias pareigas užimsiantis žmogus turi ištyrinėti tai, kas jam yra palikta – dabar yra tikrai labai sudėtingas metas. <...> Būtų puiku, jei nors vienas ministras iš tiesų pradėtų rimtai formuoti kultūros politiką, o ne tarnautų vienokiom ar kitokiom partijom ir grupuotėm. Nes lig šiol per trisdešimt metų mes kultūros politikos kaip ir neturėjome“, – kalbėjo Rašytojų sąjungos pirmininkė.
BNS nuotr.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Rumualdas Budrys taip pat tikino pritariantis M. Kvietkausko kandidatūrai.
„Tai tikrai labai išmintingas žmogus, eruditas, iš esmės suprantantis kultūros reikalus. Jis yra ir mokslininkas, ir labai plačių pažiūrų žmogus. Man visada labai imponavo Kvietkauskas kaip mokslininkas, kaip vadovas. Iš šono jį pažįstu – asmeniškai ne tiek daug. Bet man atrodo, kad vyriausybė neapsiriko pasirinkdama šią kandidatūrą ir kultūra, bent jau kultūros darbuotojai, tik laimėtų, jei M. Kvietkauskas užimtų šias pareigas“, – teigė R. Budrys.
Paklaustas, ar, jo manymu, M. Kvietkauskui šias pareigas pavyktų eiti geriau nei dabartinei ministrei L. Ruokytei-Jonsson, Lietuvos dailės muziejaus direktorius teigė: „Aš tuo neabejoju“.
